Ne vienas vartotojas yra pastebėjęs, kad nusipirkus vieną ar kitą įrenginį jis be priekaištų veikia vos kiek ilgiau, nei numato garantija.
Nusprendęs sugedusią techniką remontuoti dažnas nustemba sužinojęs, kad atsarginės detalės nebegaminamos arba jų pakeitimas kainuoja vos ne tiek pat, kiek naujas įrenginys.
Dėl to nemažai vartotojų nusprendžia atsikratyti sena įranga ir pirkti naują. Taip įrangos gamintojai ir pardavėjai užsitikrina didesnę apyvartą, tačiau kartu išauga ir buitinių atliekų kiekis.
Siekiant išspręsti šią problemą, ES institucijose pastaruosius kelerius metus buvo diskutuojama dėl naujų reikalavimų įrangai. Galiausiai spalio 1 d. Europos Komisija patvirtino naujus reikalavimus.
Kaip informavo Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, tikimasi, kad šiems įsigaliojus įranga tarnaus ilgiau, o gyventojų sąskaitos už elektrą sumažės.
Komisijos patvirtintos taisyklės dėl energijos efektyvumo ir kitų rodiklių įsigaliojo šioms prekių grupėms: šaldytuvams, skalbyklėms, indų plovyklėms, įvairiems ekranams (taip pat ir televizoriams), šviestuvams, išoriniams elektros įrenginiams, elektros varikliams, parduotuvių šaldytuvams, transformatoriams, suvirinimo įrangai.
Europos Komisija skaičiuoja, kad nauji reikalavimai iki 2030 m. leis sutaupyti 167 TWh energijos – maždaug tiek, kiek per metus jos suvartoja visa Danija.
Kiekvienas namų ūkis dėl to vidutiniškai sutaupys apie 150 eurų per metus. Dėl naujų efektyvumo reikalavimų skalbyklėms ir indaplovėms, tikimasi, bus sutaupyta daugiau kaip 700 mln. kubinių metrų vandens per metus.
Siekiant, kad buitinė įranga tarnautų ilgiau ir kad ją būtų galimybė pataisyti, naujose taisyklėse įtvirtinti minimalūs reikalavimai, kiek laiko turi būti gaminamos kai kurios atsarginės dalys.
Pavyzdžiui, šaldytuvų atsarginių dalių bus galima įsigyti praėjus mažiausiai 7 metams po jų įsigijimo, skalbyklių ir indaplovių – 10 metų. Apskritai įrangos gamintojas turės užtikrinti atsarginių dalių tiekimą bent 15 metų.
Dar daugiau, naujose taisyklėse įtvirtintas reikalavimas įrangą gaminti taip, kad jai sugedus nesudėtingas detales būtų galima pakeisti turint įprastinius įrankius. Be to, meistrams turės būti prieinama informacija, kaip pašalinti vieną ar kitą gedimą.
Išplatintame pranešime žiniasklaidai Europos komisaras Miguelis Ariasas Canete naujovę pakomentavo taip:
„Kartu su išmanesnėmis energijos žymomis mūsų eko-dizaino priemonės Europos vartotojams gali sutaupyti daug pinigų, taip pat padėti ES sumažinti šiltnamio dujų emisiją. Tai esminis elementas kovojant su klimato kaita, tiesiogiai prisidedanti prie Paryžiaus susitarime keliamų tikslų.“
Europos vartotojų asociacijos generalinė direktorė Monique Goyens taip pat teigiamai vertina naujas taisykles. Jos įsitikinimu, nauji reikalavimai įrangos remontui padės prailginti prietaisų tarnavimo laiką, nes dabar jie sugenda per greitai.
Lietuvos Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas informavo, kad jo vadovaujama organizacija naujas taisykles vertina kaip aktualią ir neišvengiamą, visuomenės interesus atitinkančią priemonę.
„EPA nariai puikiai mato, kaip aplinkosaugos, tvarumo ir atsakingo gamtos išteklių naudojimo, CO2 mažinimo, klimato kaitos aspektai rūpi vartotojams. Tvaraus gyvenimo ir atsakingo vartojimo, žiedinės ekonomikos idėjos jau kuris laikas rūpi ir verslui. Verslas nėra izoliuotas nuo to, kas vyksta pasaulyje, ir jis nebenori būti vien tik pelno siekiančioji visuomenės dalis“, – komentavo L. Ivanauskas.
Anot jo, verslas šiandien puikiai supranta, kaip svarbu yra puoselėti vertybes. Elektronikos gamintojus ir importuotojus vienijanti EPA veikla nuo pat pradžių buvo orientuota į socialiai atsakingą verslo poziciją.
„Dėl to nuolat komunikuojame apie aplinkosaugą, žmonių sveikatą palaikančią elgseną, ne sykį organizavome bendrus renginius su elektronikos taisyklų atstovais, aiškindami apie atsakingą vartojimą, remontuojant pataisomą namų techniką, pasisakome apie dalijimosi ekonomiką bei apie būtinybę nenaudojamus, nebepataisomus elektronikos prietaisus perduoti atsakingiems elektronikos atliekų tvarkytojams, aiškindami, kad šios atliekos yra žaliavos, leidžiančios mums taupyti gamtos išteklius“, – aiškino EPA vadovas.
