Įmonių vadovai pradeda vertinti biuro įrengimo išlaidas kaip ilgainiui atsiperkančią investiciją į darbuotojų pasitenkinimą ir didesnį lojalumą. Baldžiai, supratę tokius darbdavių poreikius, stengiasi prisitaikyti ir pasiūlyti rinkai naujausius sprendimus, kuriant produktyvumą skatinančią darbo aplinką.
Biuro baldus gaminančios įmonių grupės „Narbutas“ pardavimo Lietuvoje vadovė Ingrida Paužienė sako, kad Lietuvoje išpopuliarėjus stiklinėms, lengvesnėms biuro pastatų konstrukcijoms keičiasi ir biurų erdvės. Jos tampa šviesesnės, nebelieka mažų atskirų kabinetų, dirbama atvirose erdvėse. Tokios tendencijos vyrauja visose Baltijos šalyse.
„Lietuvos klientas į darbo vietas investuoja protingai. Jis nebesirenka ištaigingų baldų, tačiau ieško inovatyvių sprendimų, investuoja į ergonomiką, į sveikos ir energingos darbo vietos sukūrimą. Kalbant apie interjerą, Lietuvos biuro baldų rinkoje labai ryškių skirtumų tarp valstybių kaimynių nepastebime, visose trijose Baltijos šalyse populiarus skandinaviškas stilius. Galbūt estų skonis, palyginti su Lietuvos ir Latvijos, yra santūresnis, jie labiau vertina minimalizmą, lakoniškumą“, – sako I. Paužienė.
Lyderės pozicijas kontraktinių baldų srityje užimančios įmonių grupės „Ergolain“ atstovų teigimu, biuro baldų rinką pakoregavo ir į Lietuvą pritrauktos užsienio kapitalo kompanijos. Ateidamos jos atnešė ir kiek kitokį požiūrį į biuro erdves, jų funkcionalumą, estetiką. Vis labiau kontorose įsivyrauja bendros erdvės, mažėja atskirtis tarp vadovų ir darbuotojų. Pamažu tokį principą perima ir lietuviško kapitalo bendrovės.
„Prieš ketverius metus įmonės vadovams dar būdavo įrengiami atskiri kabinetai su daug aukštesnės klasės baldais, o šiandien, net išlikus atskiriems kabinetams, baldų lygmuo nuo darbuotojų nebesiskiria. Užsienio kapitalo bendrovių principas – efektyviau išnaudoti patalpų plotą, daugiau jo palikti poilsio, individualaus darbo bei konferencijų patalpoms – tampa vis populiaresnis šalies įmonėse“, – sako „Ergolain“ administracijos vadovas Justas Motiejūnas.
Pasauliniu lygiu vyrauja sugrįžimo į „namų aplinką“ tendencija – biurus stengiamasi įrengti taip, kad juose dirbantys žmonės jaustųsi kaip namie. Svarbus dėmesys skiriamas darbuotojų patogumui. Kaip pastebi psichologai, dirbdamas patogioje ir sveikoje darbo vietoje žmogus ilgesnį laiką jaučiasi žvalesnis ir darbingesnis, tad jo darbas yra produktyvesnis.
„Tyrimai rodo, kad darbo aplinkos elementai svarbūs darbuotojų produktyvumui. Pavyzdžiui, jei darbuotojai dirbs labai ankštoje aplinkoje, jų pasitenkinimas darbu bus mažesnis, nes darbuotojai jaučia, kad negali kontroliuoti bendravimo, susidūrimo su kitais, jiems sunkiau pasiekti savo tikslus“, – atkreipia dėmesį psichologas dr. Antanas Kairys.
Motyvacija darbuotojams
Lietuvoje vis daugiau darbdavių supranta darbo aplinkos svarbą gerai darbuotojų savijautai ir jaučia atsakomybę užtikrinti jiems tokią aplinką.
„Nemažai dėmesio skyrėme estetikai, dizainui, norėjome dirbti gražioje aplinkoje. Tačiau kartu siekėme, kad pagrindinis interjero akcentas būtų žmonės, ne baldai. Biure tenka sėdėti ilgas valandas, todėl patogumas yra svarbiausia. Baldai gali būti siaubingi, bet jei bus nepatogūs, darbo sąlygos bus nepakenčiamos“, – kalba „New!“ kūrybos vadovas Tomas Ramanauskas.
Santūriausiai biuro baldus vis dar renkasi teisininkų kontoros, valstybinės įstaigos bei bankai. Jie dažniausiai pageidauja tamsesnių spalvų ir masyvesnių baldų. Drąsiausiai biurus įsirengia įmonės, kurios teikia kūrybines paslaugas – įvairios dizaino studijos, reklamos ir viešųjų ryšių agentūros bei IT įmonės.
„IT įmonės apskritai yra nepralenkiamos šioje srityje ir, galima sakyti, neretai diktuoja darbo vietų įrengimo madas pasaulyje. Jos renkasi sprendimus, kurie užtikrina ne tik patogų darbą, bet ir įkvepia nestandartiniam, kūrybiškam mąstymui“, – pastebi I. Paužienė.
Pasak J. Motiejūno, keičiasi ne tik pats biuras, bet ir darbo principai jame. Darbuotojai skatinami daugiau dirbti komandomis, galbūt net neturėti pastovios darbo vietos vieną dieną renkantis įprastą darbo vietą, kitą dieną – stovimą ar darbuotis poilsio zonoje. Taip norima skatinti darbuotojų kūrybingumą ir produktyvumą.
„Darbdaviams tai tampa vis svarbiau, nes į kovą dėl gerų specialistų įtraukiamas ir biuras, kaip erdvė, kurioje darbuotojas praleidžia ne mažiau kaip aštuonias valandas per parą. Vis daugiau bendrovių supranta, kad baldai sukuria vientisą interjerą ir kad tai nėra daiktas, kuris parenkamas, kai visa kita jau nuspręsta“, – teigia J. Motiejūnas.
Planuodami darbo erdves, šalies užsakovai sutinka investuoti į pokalbių telefonu patalpas, didesnes poilsio ar komandinio darbo erdves. Psichologai pastebi, kad tokios erdvės teigiamai veikia darbuotojus. Neretai užtenka minimalių pastangų, norint sukurti kūrybiškesnę, laisvesnę, skatinančią netradiciškai mąstyti aplinką.
„Kartais biuro vieta ar net vaizdas pro langus gali didinti pajautimą, kad dirbi prestižinėje vietoje. Vis dėlto universalaus recepto, kokia aplinka visuomet didins motyvaciją, nėra. Tyrimai rodo, kad net tokie elementai, kaip augalų buvimas, galimybė matyti gerą vaizdą pro langą gali truputį didinti kūrybiškumą“, – pastebi psichologas dr. A. Kairys.
Jo teigimu, ergonomiškai suplanuota aplinka, gerai parinkti baldai, mažas triukšmo lygis, tinkamas apšvietimas gali didinti produktyvumą, pasitenkinimą darbu, komunikaciją tarp darbuotojų.
„Gražiame biure dirbti smagiau nei sandėlyje, bet kad darbuotojas sakytų, jog noriu dirbti pas jus, nes jūsų puikus interjeras, nesu girdėjęs. Agentūra yra mažų dalykų suma – nuo vidinio klimato iki aplinkos, klientų ir darbo etikos. Darbingumą labiausiai kelia virtuvėlė ir kavos aparatas. Be jo būtume užsidarę“, – juokiasi T. Ramanauskas.
Spalvos yra svarbu
Psichologai pastebi, kad spalvos daro poveikį psichinei savijautai. Jos gali ir stimuliuoti, ir raminti nervų sistemą. Nestandartiškai mąstyti skatina ryškios spalvos – raudona, oranžinė. Tačiau jos teigiamai veikia trumpai, vėliau tokia aplinka pradeda varginti, gali ir suerzinti, padidinti kraujospūdį.
Darbo erdvėse psichologas siūlo rinktis šviesias, pastelines spalvas, nes jos veikia pozityviai, ramina, o ryškias spalvas pritaikyti kaip interjero akcentus. Tamsių, niūrių spalvų rekomenduojama iš viso vengti.
„Kai kurios spalvos gali erzinti, apšvietimo lygis padėti arba trukdyti dirbti. Intensyvios spalvos rekomenduojamos tik tose erdvėse, kuriose darbuotojai praleidžia nedaug laiko – pasitarimų, pietų, susitikimų patalpose“, – pataria psichologas dr. A. Kairys.
Panašu, kad toks principas vyrauja daugumoje šalies biurų. Kaip pastebi biuro baldus gaminančios įmonių grupės „Narbutas“ atstovai, kontorų įrengimo tendencijas Lietuvoje diktuoja skandinaviškas stilius, kuriam būdingos šviesios, šiltos spalvos, aiškių, funkcionalūs ir ergonomiški lakoniškų formų baldai, natūralios medžiagos, minimalizmas. Be to, Lietuvos įmonės jau pradeda įsileisti ir baltos spalvos baldus, nors anksčiau tokiais baldais vietos rinka nesidomėjo.
Baltos spalvos interjerą pasirinko ir per pastaruosius trejus metus tris biurus pakeitusi reklamos agentūra „New!“.
„Reklamoje daug triukšmo, todėl mūsų interjeras baltas ir ramus, kad padėtų tai amortizuoti. Kūrybinėje agentūroje taip pat labai svarbios kūrybinės erdvės. Mes sėdime susiskirstę: projektų vadovai, kūrybos skyrius. Todėl dažnai reikia vietų, kur galima užsidaryti su savo galva ir ramiai mąstyti“, – teigia T. Ramanauskas.
Remdamasi pastarųjų metų pardavimo duomenimis, įmonių grupė „Narbutas“ pastebi, kad visa Lietuvos biuro baldų spalvų paletė vis labiau krypsta natūralių spalvų, natūralaus medžio link. Daugiausia parduodama šviesių beržo arba klevo dangos biuro baldų, o kėdžių sektoriuje vyrauja ryškios spalvos, pavyzdžiui, oranžinė.
Pasaulinės tendencijos
Vakarų šalyse sparčiai populiarėja „žaliojo“ biuro idėja. Biuro, kuris nekenkia aplinkai, tausoja energijos išteklius. Baldai juose pasirenkami pagaminti iš ekologiškų, natūralių medžiagų, su natūralia medžio lukšto danga. „Žalio“ biuro idėja populiari ir skandinaviško kapitalo Lietuvos įmonėse. Taip pat tendencinga kurti tokias darbo vietas, kurios prisitaiko prie kiekvieno darbuotojo poreikių.
„Vis dažniau darbdaviai renkasi ergonomiškus baldus, kuriuos galima reguliuoti pagal individualius darbuotojo poreikius. Vakarų Europos biuruose dažnas pasirinkimas – reguliuojamo aukščio stalai. Prie elektra reguliuojamo stalo galima dirbti ir atsistojus, ir atsisėdus. Ši naujovė populiarėja ir Lietuvoje“, – pasakoja „Narbuto“ pardavimo Lietuvoje vadovė I. Paužienė.
Reguliuojamo aukščio stalas Skandinavijoje yra darbo vietos standartas – tokiais stalais čia aprūpinta daugiau nei 80 proc. darbo vietų. To link jau eina ir dalis Vakarų Europos šalių. Žmonėms persikėlus iš atskirų kabinetų dirbti į bendrą atvirą erdvę, atsirado kita aktuali spręsti problema – nuolatinis šurmulys, kuris ilgainiui vargina.
„Triukšmas yra bene labiausiai erzinantis faktorius šiuolaikiniuose atviruose biuruose. Net leistino garsumo triukšmas, jeigu jis yra nuolatinis, vargina ir blaško darbuotojus, tad ilgainiui pradeda neigiamai veikti darbingumą. Šiuo atžvilgiu siūlomos garsus sugeriančios akustinės pertvaros. Skirtingai nei sienos, pertvaros neizoliuoja darbuotojo nuo kolektyvo, tačiau sukuria apsauginę zoną, kuri suteikia privatumo ir atriboja nuo aplinkinio triukšmo“, – kalba I. Paužienė.
Dar viena bendra tendencija, matoma ir Lietuvoje, – biuruose mažėja baldų bei mažėja patys baldai, lengvėja jų konstrukcijos. Be to, įmonėms pradėjus naudoti nešiojamuosius kompiuterius, šiuolaikiniuose biuruose beveik nebeliko dokumentams skirtų spintų ir spintelių.
Kriterijus – kaina
„Kuriant darbo erdves, kaina vis dar lieka svarbus kriterijus. Tačiau vis daugiau kompanijų nori išsiskirti individualiu bei inovatyviu biuru. Klientams svarbu, kad interjeras būtų pritaikytas prie įmonės specifikos, pradedant komunikacijomis, apšvietimu ir baigiant išskirtiniu dizainu bei ergonominiais sprendimais“, – teigia J. Motiejūnas.
Biurai tampa vis individualesni. Tiesa, dalis Lietuvos įmonių vis dar išlieka santūrūs, renkasi pastelines, švelnias spalvas, o kartais netgi tamsių atspalvių baldus. Vis dėlto, pasaulinės ir šalies tendencijos rodo, kad darbdaviai supranta investicijų į išskirtinumą ir „išmanumą“ svarbą. Ir ne tik kaip „žinutę“ klientams, į kokią bendrovę jie pateko, bet ir motyvaciją darbuotojams, siekiant didinti jų produktyvumą bei lojalumą.
FAKTAI: Biuro baldai
Lietuvos įmonės savo biurus įprastai atnaujina kas 7–10 metų.
Vienai darbo vietai įrengti vidutiniškai skiriama 2 tūkst. litų, įskaičiuojant išlaidas posėdžių salėms, poilsio zonoms, virtuvėlei ir kt.
Vidutinis biuras Lietuvoje yra apie 150 kv. m, jame dirba apie 20 žmonių.
Alisa BULYBENKO
