Kalbant apie visą Europos Sąjungą, ekonomika per paskutinį 2022 metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, susitraukė 0,1 procento.
O jei nuosmukis bus fiksuotas ir per pirmuosius tris 2023 metų mėnesius, tai reikš, kad ES ekonomika pateks į techninę recesiją, fiksuojamą dviejų iš eilės ekonomikos nuosmukio ketvirčių atveju.
Šie skaičiai yra prastos naujienos Europai, kuri po Rusijos puolimo prieš Ukrainą patyrė didžiausią energijos kainų naštą.
Ir priešingai, JAV ekonomika ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį augo 0,7 procento.
Atnaujindama visų 2022 metų įvertį, ES statistikos agentūra nepakeitė euro zonos augimo rodiklio, siekusio 3,5 proc., tačiau ES rodmuo sumažintas nuo 3,6 iki 3,5 procento.
2021 metais euro zonos ir ES ekonomikos augo atitinkamai 5,3 ir 5,4 procento.
„Per pastaruosius porą mėnesių pastebėta tam tikrų teigiamų ženklų, bet [pinigų] politikos sugriežtinimas greičiausiai pastūmės euro zoną į recesiją šiais metais“, – pranešime teigė „Capital Economics“ ekonomistas Jackas Allenas-Reynoldsas (Džekas Alenas Reinoldsas).
Europos Centrinis Bankas (ECB) didina palūkanų normas nuo praėjusių metų, o kovą planuojamas padidinimas būtų jau šeštas nuo liepos mėnesio.
„Gaunant daugiau duomenų tampa aišku, kad euro zonos ekonomikai sunku“, – pažymėjo ING banko ekonomistas Bertas Colijnas (Bertas Koleinas).
„Atidžiau pažvelgus į bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenis, atsiveria niūresnis vaizdas“ – įspėjo analitikas.
„Kaip ir tikėtasi, augimo rodiklis sumažintas dėl silpnesnių nei iš pradžių skelbta Vokietijos ir Airijos duomenų, tačiau, regis, kad net stagnacija pervertina realius euro zonos ekonomikos rezultatus ketvirtąjį ketvirtį“, – pridūrė jis.