Kaip portalą informavo VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė pajamas jau deklaravo daugiau nei milijonas gyventojų. Tačiau deklaracijų dar nepateikė apie 170 tūkst. gyventojų. Daugiausia iš jų – savarankiškai dirbę gyventojai.
Likus porai dienų iki deklaravimo pabaigos šiemet, palyginti su panašiu laikotarpiu pernai, pajamas deklaravo apie 97 tūkst. gyventojų daugiau, taip pat apie 31 tūkst. individualią veiklą vykdančių gyventojų daugiau.
290 tūkst. gyventojų deklaravo 158 mln. eurų mokėtiną gyventojų pajamų mokestį. 765 tūkst. gyventojų deklaravo 165 mln. eurų grąžintiną mokestį. Pusei gyventojų jau gražinta maždaug beveik pusė šios sumos. Visiems gyventojams permokos bus grąžintos iki liepos 31 d.
Kas turi deklaruoti pajamas
S. Aliukonytė-Šnirienė priminė, kad pirmiausia tai turi padaryti gyventojai, kurie pernai vykdė individualią veiklą.
„Deklaraciją jiems būtina pateikti net ir tuo atveju, jei pajamų iš vykdytos veiklos nebuvo gauta. Kitos deklaruojančiųjų grupės lieka tos pačios kaip ir anksčiau, naujiena viena – nuo šių metų pajamas turi deklaruoti gyventojai, kurie per metus uždirbo daugiau kaip 120 šalies vidutinių darbo užmokesčių“, – komentavo VMI atstovė.
Anot jos, pajamas už 2019 m. taip pat deklaruoti turi ir gyventojai, kurie:
– taikė per didelį metinį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD); – pardavė 3 metus neišlaikytą automobilį ar 10 metų neišlaikytą nekilnojamąjį turtą; nuomojo turtą; – gavo didesnių kaip 2,5 tūkst. eurų vertės dovanų ne iš šeimos narių; – gavo didesnes nei 500 eurų palūkanas iš paskolų, indėlių ar vertybinių popierių; – jei jie ar vienas iš sutuoktinių ėjo pareigas, kurias užimant pagal įstatymą būtina deklaruoti turtą ir pajamas; – nori pasinaudoti numatytomis GPM lengvatomis (pvz., už namų ar automobilių remontą, vaikų priežiūros paslaugas, už studijas, gyvybės draudimą, įmokas į pensijų fondus).
Kas bus nedeklaravusiems iki liepos 1 d.?
Gyventojams, kurie susiduria su finansiniais sunkumais ir negali iki liepos 1 d. sumokėti mokesčių, esant ekstremaliai situacijai ir dar du mėnesius po jos pabaigos, VMI delspinigių neskaičiuos ir išieškojimo veiksmų nevykdys.
„Tačiau atkreipiame dėmesį, kad nuostatos individualią veiklą vykdantiems yra kiek kitokios.
Gyventojai, vykdę individualią veiklą, kuri karantino metu nebuvo uždrausta, tačiau jie susidūrė su laikinais sunkumais dėl Covid-19, gali kreiptis į VMI ir pateikti prašymą dėl mokestinės pagalbos priemonių taikymo“, – paaiškino S. Aliukonytė-Šnirienė.
Sumokėti reikia ir „Sodrai“
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis informavo, kad įprastai savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie deklaruoja pajamas ir moka įmokas nuo deklaruotų pajamų, įmokas „Sodrai“ turi sumokėti iki deklaravimo termino pabaigos.
Tačiau savarankiškai dirbantys gyventojai, kurių veikla nuo karantino pradžios iki praeis 2 mėnesiai jam pasibaigus, buvo įtraukti į specialų Valstybinė mokesčių inspekcijos (VMI) sąrašą, gali pasinaudoti mokestine pagalba.
Tam reikia iki rugpjūčio 17 d. „Sodrai“ pateikti prašymą dėl įmokų atidėjimo.
Savarankiškai dirbantys asmenys, kurių įmokų, delspinigių, baudų įsiskolinimas lygus 600 eurų arba mažesnis, atidėtas įmokas turėtų sumokėti per 4 mėnesius.
Kai įsiskolinimo suma yra 600-900 eurų – per 6 mėnesius, kai ji yra 900-1200 eurų – per 8 mėnesius, o kai 1200-1500 eurų – per metus.
Jeigu skola – didesnė nei 1500 eurų, pirmas įsiskolinimo mokėjimas privalo būti ne vėliau kaip praėjus 12 mėn. nuo prašymo atidėti skolos mokėjimą pateikimo.
Tuo atveju jeigu žmogus nelaikomas nukentėjusiu dėl pandemijos ir „Sodros“ neprašo atidėti mokėjimą, įmokas už praėjusius metus turi sumokėti iki liepos 1 d.
„Jeigu savarankiškai dirbantis gyventojas nelaikomas patyrusiu COVID-19 poveikį ir jo skola yra didesnė nei 1500 eurų, įmokos atidedamos įprasta tvarka.
Svarbu, kad savarankiškai dirbantis gyventojas kreiptųsi dėl įmokų atidėjimo. Kitų atveju, pasibaigus deklaravimo terminui „Sodra“ gali taikyti sankcijas“, – aiškino jos atstovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad savarankiškai dirbantys gyventojai karantino laikotarpiu galėjo nemokėti ir minimalių mėnesinių privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų ir neprarasti sveikatos draudimo. Už šį laikotarpį susidariusią einamųjų įmokų skolą jie turėtų padengti per 2 metus.
Kitiems gyventojams, privalantiems PSD įmokas mokėti savarankiškai, pavyzdžiui, nedirbantiems, nesimokantiems ir valstybės lėšomis nedraudžiamiems, išlygų nėra – jie turi mokėti einamąsias PSD įmokas kiekvieną mėnesį tiek per karantiną, tiek jam pasibaigus.
Kada dingsta sveikatos draudimas
PSD įmokas surenka „Sodra“, tačiau ar žmogus draustas sveikatos draudimu ir ar jam bus garantuotas nemokamas gydymas, sprendžia Valstybinės ligonių kasa (VLK).
VLK Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė kiek kitaip nei „Sodros“ atstovas aiškino, iki kada reikia sumokėti PSD, kad draustumas nedingtų.
Anot jos, Sveikatos draudimo įstatymas iki ekstremaliosios situacijos (ne karantino, kuris jau baigėsi) pabaigos leidžia PSD įmokų nemokėti tik savarankiškai dirbantiems gyventojams, šių įmokų mokėjimą atidedant 2 metams skaičiuojant nuo ekstremalios situacijos pabaigos datos.
„Kadangi draudimo galiojimas yra mėnesinis, pasibaigus ekstremalios situacijos laikotarpiui, PSD garantija dar galios iki to mėnesio pabaigos.
Tačiau jau kitą mėnesį po ekstremalios situacijos pabaigos reikėtų pradėti mokėti įmokas, kitaip gyventojas liks nedraustas ir jam sveikatos priežiūros paslaugos bus mokamos“, – komentavo N. Jelenskienė.
Anot jos, kitoms gyventojų grupėms pasibaigus karantinui galioja įprastos PSD įmokų mokėjimo taisyklės – sistemingai mokantys PSD įmokas asmenys bus apdrausti sveikatos draudimu:
„Nesumokėjus už birželį iki birželio pabaigos, PSD galiojimas nutrūks ir pradės galioti tik apmokėjus skolą bei sumokėjus už einamąjį mėnesį – šiuo atveju gyventojo draudimas įsigaliotų nuo pastarosios įmokos sumokėjimo dienos.“
