ELTA apžvelgia pagrindinius paskirtosios premjerės Ingos Ruginienės formuojamos Vyriausybės programoje numatytus ekonomikos ir mokestinius pokyčius.
Laikinas akcizo degalams stabdymas
Valdančiosios koalicijos atstovai jau kalbėjo apie planus laikinai stabdyti nuo kitų metų numatytą akcizo kurui kėlimą.
Programoje įrašyti planai laikinai, neįvardijant laikotarpio, stabdyti dyzelino akcizo didinimą, kartu kelti akcizą tabako gaminiams, elektroninėms cigaretėms ir alkoholiniams gėrimams, taip didinant papildomas įplaukas į šalies biudžetą.
Šiemet įvedus CO2 dedamąją degalams, bendras akcizų augimas benzinui siekė 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms – 41,7 proc.
Pagal pernai Seime priimtą Valstybės gynybos fondo paketą, akcizas visam kurui nuo metų pradžios taip pat pakeltas 6 centais už litrą – įvesta vadinamoji „saugumo dedamoji“.
Planai dėl naujo mokesčio bankams
Krašto apsaugai skirtą komercinių bankų solidarumo mokestį Seimas įvedė 2023-ųjų gegužę, pernai vasarą jį pratęsė vieneriems metams – prognozuota, kad taip gynybos tikslams per 2025 metus bus sugeneruota 60 mln. eurų.
Mokesčio tarifas ir toliau, kaip ir 2023 m., dabar skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių paskutinių 4 metų pajamas.
Tačiau naujosios Vyriausybės programoje šio mokesčio tęsti nėra numatoma – vietoje jo bankams planuojama pradėti taikyti finansinio stabilumo mokestį, skaičiuojant nuo įsipareigojimų, tačiau neįvardijama, kas konkrečiai juo būtų apmokestinama ir nuo kokių įsipareigojimų.
Programoje taip pat numatyta didinti nacionalinio plėtros banko ILTE įstatinį kapitalą, plėsti finansų įstaigos veiklą ir didinti jos investicijas į Lietuvos ekonomikos augimui svarbias sritis.
Kelių fondui – ir kuro akcizo lėšos
Praėjusiai Vyriausybei įkūrus Valstybinį kelių fondą, kuris pradės veikti nuo 2026-ųjų, programoje numatyta toliau kurti naują tvarų jo finansavimo modelį.
Planuojama įvesti elektroninės kelių rinkliavos, vadinamojo e-tolling, sistemą, o į fondui finansuoti skirtą Kelių priežiūros ir plėtros programą (KPPP) nukreipti didžiąją dalį akcizo pajamų, kurios bus gautos už transporto priemonių naudojamus degalus.
Skaičiuojama, kad Kelių fondą kitais metais sudarys apie 400 mln. eurų.
Iš e-tollingo kasmet planuojama gauti apie 200 mln. eurų, dar 60 mln. eurų kasmet – iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio, 30 mln. eurų – iš baudų už kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, 23 mln. eurų – iš mokesčio už įregistruotas krovinines transporto priemones, o likusios lėšos – iš valstybės biudžeto.
Planai didinti PVM mokėtojo ribą, keisti atsiskaitymo grynaisiais ribą
Programoje numatyta iš naujo įvertinti sandorių grynaisiais pinigais ribojimus – šiuo metu leistina atsiskaitymų riba siekia 5 tūkst. eurų, tačiau koalicijai priklausanti „Nemuno aušra“ Seimui buvo pateikusi siūlymą šią ribą didinti iki 15 tūkst. eurų, tam nepritarė Finansų ministerija.
Parlamentas pritarė „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio siūlymui, kuris, pasak jo, pakoreguotas ir geriau atitinka Europos Sąjungos (ES) teisės reikalavimus – leistiną atsiskaitymų grynais pinigais sumą siūloma didinti mažiau, iki 10 tūkst. eurų.
Programoje – ir planai peržiūrėti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojo ribos didinimą, įvertinant jos poveikį šešėlinei ekonomikai.
Seime pavasarį pirmą balsavimą jau įveikė projektai, siūlantys didinti PVM mokėtojo ribą nuo dabartinės 45 tūkst. eurų sumos – „aušriečių“ siūlymas ją didinti iki 60 tūkst. eurų ir Mišriai Seimo narių grupei priklausančio Artūro Zuoko iniciatyva šią ribą nuosekliai didinti iki 85 tūkst. eurų 2028-aisiais.
Jūros vėjo parkus ketina vystyti tuo atveju, jei tai nedidins elektros kainų
Metų pabaigoje ketinant baigti antrojo 700 megavatų (MW) jūros vėjo parko konkursą, Vyriausybės programoje įrašyta, kad jūros vėjo plėtra bus tęsiama, jeigu nedidins elektros kainų pramonei ir vartotojams arba tai kainuos ne daugiau nei kitų atsinaujinančios energetikos projektų įgyvendinimas.
Taip pat numatyta, kad jūros vėjo energetika turėtų būti plėtojama siekiant, kad neturės neigiamo poveikio sausumos vėjo projektams, kurie gali būti įgyvendinti anksčiau ir su mažesniu poveikiu elektros kainoms nei projektai jūroje.
Lietuva iš viso planuoja turėti du 1,4 gigavatų (GW) galios jūros vėjo parkus – pirmasis yra skirtas didiesiems pramonės, žaliojo vandenilio projektams, antrasis – užtikrinti mažesnes elektros kainas gyventojams.
Gegužės viduryje Seimas pritarė Gintauto Palucko vadovaujamos Vyriausybės siūlymui, kad antrojo strateginio vėjo parko Baltijos jūroje konkursas įvyks, jeigu jame dalyvaus mažiausiai du vystytojai, šiuo metu konkurso procedūros laikinai sustabdytos mėnesiui.
Tuo metu pirmo jūros vėjo parko konkursą 2023 m. laimėjo valstybinės „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis Renewables“ su tarptautine partnere „Ocean Winds“.
Šią vasarą taip pat atsinaujino pokalbiai apie galimybes keisti dabartinę gaminantiems vartotojams taikomą apskaitos kilovatvalandėmis („net-metering“) sistemą į grynojo atsiskaitymo („net-billing“).
Vyriausybės programoje numatyta, kad toks pokytis būtų daromas tik įvertinus poveikį rinkai ir vyktų palaipsniui, kad savo elektrines turintys gyventojai galėtų pasiruošti, o jau įrengtos saulės elektrinės visiškai atsipirktų iki naujos apskaitos sistemos įvedimo.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skaičiavo, kad dabar gaminantys vartotojai nekompensuoja nuostolių juos aptarnaujantiems nepriklausomiems tiekėjams – pernai nepriklausomi tiekėjai patyrė kiek mažiau nei 16 mln. eurų nuostolių, o gaminančių vartotojų sukurtos naudos siekė tik 11 mln. eurų.
Lietuvai nuo apskaitos kilovatvalandėmis pereiti į grynojo atsiskaitymo modelį rekomendavo ir Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).
Skirtingai nei praėjusios Vyriausybės programoje, šioje nėra įrašyti planai ieškoti galimybių su tarptautiniais partneriais vystyti naujos kartos mažuosius branduolinius reaktorių (MBR) projektus.
Anksčiau skelbta, kad Lietuvoje galėtų būti įrengti 1,5 GW galios branduoliniai reaktoriai.
Sieks normalizuoti santykius su Kinija
Nors Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, Ingos Ruginienės formuojamas Ministrų kabinetas tokių formuluočių atsisako. Vietoje to, naujojoje Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.
„Sieksime atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio lygio, koks jis yra kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse“, – akcentuojama XX-osios Vyriausybės programoje.
Iki G. Palucko atsistatydinimo veikusi XIX-oji Vyriausybė savo programoje Kiniją buvo įvardijusi iššūkiu Lietuvai, o Pekino strateginę partnerystę su Rusija vadino grėsme.
„Sieksime vieningo Europos ir transatlantinių partnerių požiūrio į Kiniją. Kinija tampa vis didesniu iššūkiu mūsų užsienio ir saugumo politikai. Grėsme laikytina Kinijos strateginė partnerystė su Rusija, jos įtakos didėjimas Baltarusijoje. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvai svarbi vieninga ES ir NATO valstybių narių pozicija dėl Kinijos“, – rašyta XIX-osios Vyriausybės programoje.
Santykiai su dabartine Rusija yra neįmanomi
Tuo metu Rusija paskelbtoje programoje vis dar laikoma rimta grėsme Lietuvai ir regionui. Taip pat teigiama, kad nėra požymių, jog trumpuoju ar vidutiniu laikotarpiu keistųsi Maskvos ir jos bendrininkų vykdoma agresyvi politika prieš kaimynines šalis.
„Mūsų interesas yra demokratiška ir kaimynams grėsmės nekelianti Rusija, tačiau artimiausiu metu, kol ji tęsia brutalų karą prieš Ukrainą, vykdo sunkius nusikaltimus prieš jos civilius gyventojus ir neteisėtą Ukrainos regionų aneksiją, santykiai su dabartinėmis Rusijos valdžios institucijomis yra neįmanomi“, – rašoma programoje.
Todėl, akcentuoja naujoji Vyriausybė, priešišką veiklą bus siekiama atgrasyti ne tik kariniais pajėgumais, bet ir kitomis priemonėmis.
„Ne tik kariniais pajėgumais, bet ir kitomis priemonėmis ekonomikos, informacijos, kritinės infrastruktūros srityse sieksime atgrasyti priešišką veiklą“, – tvirtinama programoje.
„Lietuva rūpinsis visuomenių atsparumo stiprinimu Ukrainoje, Moldovoje, kitose nuo Rusijos priešiškos veiklos kenčiančiose valstybėse“, – priduriama naujosios Vyriausybės įsipareigojimuose.
XX-asis Ministrų kabinetas taip pat žada siekti, kad įšaldytas Rusijos valstybinis turtas būtų naudojamas Ukrainai atstatyti pagal ES ir tarptautinę teisę.
„Sieksime, kad ES, NATO valstybių narių ir kitų mūsų sąjungininkų pozicija Rusijos klausimu išliktų vieninga ir atitiktų ilgalaikius Europos saugumo interesus“, – rašoma programoje.
Sieks demokratinių rinkimų Baltarusijoje
Programoje taip pat teigiama, kad demokratinė ir laisva Baltarusija yra vienas svarbiausių ilgalaikių Lietuvos užsienio politikos tikslų.
„Toliau sieksime demokratinių rinkimų Baltarusijoje, kuriuos stebėtų tarptautinės bendruomenės atstovai, spausime režimą, kad būtų išleisti į laisvę politiniai kaliniai, nutraukti kankinimai, kad politiniams kaliniams būtų prieinama medicinos pagalba, o politinius kalinius gynusiems advokatams būtų atkurtos licencijos ir užtikrintas realus teisinis atstovavimas piliečiams“, – rašoma XX-osios Vyriausybės įsipareigojimuose.
Programoje pažymima, kad dabartinis autoritarinis Minsko režimas kelia geopolitinius iššūkius Lietuvai, o nuolatinę grėsmę kelia nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE) eksploatavimas.
„Išlaikysime nesaugios Astravo AE klausimą ES politinėje darbotvarkėje dėl jos uždarymo neišsprendus visų aplinkosaugos ir branduolinės saugos problemų“, – pažymi naujoji Vyriausybė.
„Taip pat sieksime Baltarusijos režimo atsakomybės už organizuotą migrantų įvežimą, sukėlusį pavojų žmonių gyvybėms ir pažeidusį tarptautinę teisę. Stiprinsime kovos su nelegalia migracija priemones“, – priduriama programoje.
Partnerystės klausimas neįtrauktas į programą
Nepaisant paskirtosios premjerės Ingos Ruginienės pažadų atnaujinti diskusiją dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimo, šis siekis nebuvo įtrauktas į naujosios Vyriausybės programą.
Kaip skelbta anksčiau, balandį Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, jog tai, kad Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė Civilinio kodekso straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.
Dėl šios priežasties socialdemokratų į premjeres deleguota Inga Ruginienė teigė, kad, jai tapus ministre pirmininke, Seime bus atnaujintos diskusijos dėl partnerystės įteisinimo.
„Manau, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas mums diktuota tai, kad tas procesas turės būti atnaujintas Seime. Iš socialdemokratų pusės turime nuostabų žmogų, atstovaujantį žmogaus teisių komitete. Tai yra pirmininkas Laurynas Šedvydis. Mes jau šiek tiek esame apsitarę šiuo klausimu su juo. Aš labai tikiuosi, kad su mano pagalba komitetas imsis lyderystės ir organizuos diskusijas, nes šitas klausimas tikrai reikalauja tiek diskusijų, tiek tam tikrų sprendimų, kuriuos mums padiktavo KT“, – liepą LRT radijui sakė I. Ruginienė.
Visgi, planai įteisinti partnerystę neatsidūrė jos formuojamos Vyriausybės programoje. Pastarojoje numatytas siekis kovoti su neapykanta prieš LGBT bendruomenę. Tiesa, analogiškas punktas buvo įtrauktas ir į XIX-osios Vyriausybės programą.
„Skirsime deramą dėmesį kovai su neapykantos nusikaltimais, nukreiptais prieš LGBT asmenis, taip pat su kitomis šių asmenų socialinės ir institucinės diskriminacijos formomis, diskriminacija dėl lyties, amžiaus, religijos, etninės priklausomybės ar kito asmens tapatybės bruožo“, – dėstoma programoje.
Liko įsipareigojimas kovai su antisemitizmu
Iš premjero pareigų atsistatydinusio Gintauto Palucko Vyriausybės programoje buvo žadama kovoti su antisemitizmu, ksenofobija ir neapykantos kurstymu. Šis įsipareigojimas liko ir naujojo Ministrų kabineto planuose.
„Kovosime su antisemitizmu, ksenofobija ir bet kokios formos neapykantos kurstymu“, – dėstoma programoje.
Įsipareigojimas gynybai skirti ne mažiau 5 proc. BVP
Formuojamoje Vyriausybės programoje įtrauktas įsipareigojimas šalies krašto apsaugos finansavimui skirti ne mažiau nei 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Atsižvelgdami į besitęsiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir siekdami užtikrinti patikimą pasirengimą valstybės gynybai kartu su sąjungininkais, taip pat visuotinės gynybos įgyvendinimui, užtikrinsime tvarų krašto apsaugos finansavimą: ne mažesnį nei 5 proc. nuo BVP, atitinkantį karinį patarimą, įgalinantį Lietuvos pasirengimą efektyviai gynybai“, – akcentuojama antradienį paviešintoje naujai formuojamo Ministrų kabineto programoje.
Savo ruožtu iš pareigų atsistatydinusio ekspremjero Gintauto Palucko vadovautos Vyriausybės programoje buvo numatytas įsipareigojimas krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 3,5 proc. nuo BVP.
Naujojoje programoje pabrėžiama kad I. Ruginienės vadovaujamas Ministrų kabinetas taip pat užtikrins reikiamą šalies gynybą garantuojantį nekarinių sektorių finansavimą.
Centro-kairės politinių jėgų formuojama Vyriausybė savo programoje taip pat pabrėžia kartu su Šiaurės, Baltijos šalimis ir Lenkija ketinanti stiprinti išorinės NATO ir ES sienos saugumą ir gynybą. Taip pat pabrėžiamas siekis sukurti integruotą sienos gynybos liniją, apimant Baltijos gynybos liniją.
„Aktyviai dalyvausime ES saugumo ir gynybos iniciatyvose, kurios papildo, bet nepakeičia NATO kolektyvinės gynybos garantijų. Toliau plėtosime bendradarbiavimą su Australija, Japonija, Korėjos Respublika, Naująja Zelandija ir kitomis demokratinėmis Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono partnerėmis bei Izraeliu saugumo ir gynybos bei gynybos pramonės srityse“, – rašoma dokumente.
Dėmesys nacionalinės gynybos pramonės plėtrai
Naujojo Ministrų kabineto programoje akcentuojamas ir dėmesys nacionalinės gynybos pramonės plėtrai.
„Nacionalinė gynybos pramonė yra svarbus valstybės apginamumo ramstis. Teiksime išskirtinį prioritetą nacionalinės gynybos pramonės ir technologijų plėtrai keturiose esminėse srityse (amunicijos ir sprogmenų gamybos, bepiločių sistemų ir kovos su jomis, sunkiosios karinės technikos surinkimo ir jos aptarnavimo, jūrinės gynybos), bei gynybos pramonės ekosistemos formavimui rytinėje ir šiaurinėje NATO ir ES erdvėje“, – pabrėžiama programoje.
Dokumente pabrėžiamas ir siekis didinti sąveiką tarp Lietuvos kariuomenės ir šalies gynybos pramonės.
„Tobulinsime teisėkūrą, siekiant gerinti sąlygas gynybos ir saugumo pramonės plėtrai, didinsime sąveiką tarp Lietuvos gynybos pramonės ir Lietuvos kariuomenės, taikysime skatinimo priemones gynybos inovacijų plėtrai Lietuvos ekonomikoje ir jų jungtims su sąjungininkų gynybos pramone“, – akcentuojama dokumente.
Lietuva iki 2030-ųjų gynybai planuoja skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus. Tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba priėmė sausį.
Atsisako idėjos steigti Regionų ministeriją
Naujiji Vyriausybė atsisako idėjos steigti Regionų ministeriją, rodo pirmadienį įregistruotas Vyriausybės programos projektas.
Atsistatydinusi Gintauto Palucko Vyriausybė žadėjo steigti tokią ministeriją, vėlesniuose dokumentuose įsipareigojo tai padaryti iki 2026 metų vidurio.
Vis dėlto antradienį registruotame I. Ruginienės Vyriausybės programos projekte šio pažado nėra.
Šiame dokumente rašoma: „Siekdami efektyvesnio nacionalinės regioninės politikos formavimo ir horizontalaus politikos įgyvendinimo koordinavimo, regionų plėtros tarybų ir savivaldos savarankiškumo didinimo, stiprinsime regionų plėtros politiką.“
I. Ruginienė jau anksčiau sakė, kad regionų politikos koordinavimui nereikėtų skubėti steigti naujos įstaigos. Iš pradžių, anot jos, Vyriausybės kanceliarijoje galėtų būti įkurtas už tai atsakingas padalinys.
Kaip rašė BNS, Regionų ministerijos steigimo idėją pernai rugsėjo viduryje vykusiame Regionų forume pasiūlė prezidentas Gitanas Nausėda. Visgi vėliau jis teigė esantis atviras pasiūlymams atidėti ministerijos steigimą.
Ši institucija turėjo būti atsakinga už regionų plėtros užtikrinimą, gyvenimo kokybės juose gerinimą ir didesnį savivaldos savarankiškumą.
I. Ruginienės Vyriausybė gaus įgaliojimus dirbti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritars jos programai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
