Portalo tv3.lt skaitytojas Rimas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) piktinosi, žinių reportažu apie Panevėžio turguje kojinėmis prekiaujančią senolę.
„Ta moteris pristatoma, kaip vargšelė, kuri gauna tik varganą 618 eurų pensiją. Nesinori net žiūrėti į tokias aferistes, kurios skundžiasi mažomis pajamomis.
Aš sergu onkologine liga ir gaunu tris kartus mažiau – 205 eurus. Iš jų turiu susimokėti komunalinius mokesčius, kas mėnesinį 1,30 euro banko mokestį, perku vaistus ir maistui pinigų nebelieka“, – skundėsi vyras.
Todėl jam nesuprantama, kaip įmanoma nepragyventi iš 600 eurų pensijos.
„Šlykštu žiūrėti į tokius žmones, kurie apsimeta vargšais ir sako, kad negali pragyventi. Juk kiti gyvena dar skurdžiau“, – piktinosi Rimas.
Pensijos pragyvenimui neužtenka
Nors vyrų vidutinė pensija Lietuvoje ir 80-čia eurų didesnė nei moterų, moterys gyvena ilgiau ir iš viso pensijos gauna vidutiniškai 15 tūkst. eurų daugiau nei vyrai.
Panevėžietė pensininkė Vanda, kuria pasipiktino TV žiūrovas, buvo mokytoja. Plušėjo dviem etatais, kad gautų didesnę algą. Tačiau išėjusi į pensiją priversta labai riboti savo išlaidas, taupyti ir mėgina prisidurti parduodama turguje savo megztas kojines.
„Visas stažas – 42 metai ir 8 mėnesiai. Einam ieškom, kur pigiau. Kur ką nutverti. Dirbau daug, pusantro ir dviem etatais. Mano pensija dabar 618 eurų. Pensininkas tik kruopas perka, juodą duoną ir ieško nuolaidų, akcijų“, – sako Vanda.
Valstybės kontrolė patvirtina senjorų skundus – pensijų sistema Lietuvoje labiau orientuota ne į didesnį buvusių pajamų pakeitimą senatvėje, o tik į skurdo mažinimą.
Štai pavyzdys. 450 eurų algą gavęs asmuo gauna 300 eurų pensiją, tai yra senatvėje kas mėnesį turi net 70 proc. savo buvusios algos. O štai 800 eurų algą uždirbęs senjoras pensijos gauna tik apie pusę algos, 420 eurų. O kuo alga didesnė, tuo skirtumas tarp jos ir pensijos didėja.
„Socialiniame draudime trūksta įmokų ir išmokų ryšio. Taip nėra motyvuojama mokėti daugiau įmokų. Dalyvaujama dėl privalomumo, tampa nepatraukli sistema daugiau įmokų mokantiems asmenims“, – teigia valstybės auditorė Eivida Šlamė.
Pensijų sistemą ragina keisti
Keisti pensijų sistemą, kad sumokėję daugiau įmokų į „Sodrą“, gautų ir didesnes pensijas, ragina ir ekonomistas Teodoras Medaiskis.
„Gal nereikia, kad bet kokį uždarbį gavęs gautų tą pačią pakeitimo normą, bet ji neturi būti labai regresyvi, kokia yra pas mus dabar. Ta kryptimi reikia eiti“, – tvirtina T. Medaiskis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovai pripažįsta, kad pernai labiau didino mažiausias pensijas gaunantiems, mažą darbo stažą turintiems senjorams. Tačiau šiemet esą jau daugiau pinigų gauna ir tie, kas sumokėjo „Sodrai“ daugiau įmokų.
„Individualios pensijos dalies indeksavimas didės sparčiau nei bendrosios dalies. Dalis pensijos, kuri yra asmens paties sumokama, didėja daugiau. Nuo kitų metų bendroji dalis didėja 9 proc., o individualioji 15 proc.“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 483,7 euro. Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą siekia 512,7 euro, o jo neturint – 308,8 euro. Tuo metu vidutinė netekto darbingumo pensija yra 316,2 euro.
Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad Lietuvoje vidutinė metinė infliacija sudarė 15,9 proc.; pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota vidutinė metinė infliacija – 16,3 proc.
Metinė (2022 m. rugsėjį, palyginti su 2021 m. rugsėju) infliacija sudarė 22,5 proc.; pagal VKI apskaičiuotoji – 24,1 proc.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo šilumos energijos, degalų ir tepalų, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, kietojo kuro, elektros energijos, mėsos ir jos produktų, duonos ir grūdų produktų, gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų kainų padidėjimas.
Mes turintis tokį stažą nevalkatavom, dirbom juodai ir gauti pensijos turime tiek kad gyventume negalvodami kaip išgyventi. O kas uliavojo tegul ir dabar uliavoja ko skūstis kad pensija tik 250.
