Taip nutiko Vilniaus rajone gyvenančiai skaitytojai Evelinai (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi).
Naujienų portalui tv3.lt ji pasiskundė dėl esą nesąžiningo Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) elgesio.
Kompensacija nepriklauso, nes elektra buvo atsiradusi?
Mergina papasakojo, kad po pastarosios audros visoje jos gyvenvietėje elektra buvo dingusi daugiau kaip 84 val.
Ji prisimena, kad elektra dingo sekmadienį 23 val. ir atsirado tik ketvirtadienį 11:10 val., o per tokį laiką buvo patirta nemažai nuostolių: teko išmesti visą maistą iš šaldiklių, šaldytuvų ir pan.
Anot Evelinos, jiems turėtų priklausyti kompensacija, nes elektros nebuvo ilgiau kaip 72 val.
Vis tik ji paminėjo, kad pirmadienį elektra buvo atsiradusi 4 minutėms ir po to vėl dingo beveik trims paroms.
Gyventoja pasakojo, kad skambino ESO, bet jai buvo pasakyta, kad sistemoje rodo neva problema buvo sutvarkyta (toms 4 min.), tad nėra galimybės kreiptis dėl kompensacijos, nes ji esą jiems nepriklauso.
Evelina piktinosi, kad tai atrodo kaip akivaizdi apgavystė – elektra įjungiama keliomis minutėms, kad tos 72 val. būtų imamos skaičiuoti iš naujo ir nereiktų mokėti kompensacijų.
Kompensacija turėtų priklausyti – pataria kreiptis raštu
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko Renato Pociaus teigimu, minimu atveju vartotojai turėtų būti suteikiama galimybė kreiptis dėl kompensacijos ir ją gauti:
„Mūsų pozicija yra tokia – jei atsitinka taip, kad elektros energijos tiekimas buvo atstatytas kelioms minutėms arba nekokybiškai, nėra laikoma, kad elektra vartotojams buvo atstatyta.“
R. Pocius nurodė, kad tokiais ir panašiais atvejais vien skambučio ESO neužtenka – gyventojai į operatorių turi kreiptis oficialiai raštu, kad jo atsakymas būtų užfiksuotas.
Jei ESO atsakymas ir raštu yra neigiamas, su savo prašymu ir operatoriaus atsakymu reikėtų kreiptis į VERT:
„Tada mes iš savo pusės panagrinėtume, kokia yra situacija, ir bandytume ją išspręsti.“
Elektra gali atsirasti ne ilgiau kaip 6 val.
ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė nurodė, kad paprastai, jeigu objekte įvyko keli, vienas po kito sekę elektros energijos tiekimo sutrikimai, tarp kurių buvo mažesnis nei 12 val. tarpas, tokių atjungimų trukmės – sumuojamos. T. y. valandos nepradedamos skaičiuoti iš naujo.
Vis tik, jei elektra buvo dingusi dėl pastarosios, itin daug žalos pridariusios audros, tarpai tarp sutrikimų vertinami dvigubai griežčiau – valandos, per kurias nebuvo elektros, yra sumuojamos, jeigu tarpai tarp jų buvo mažesni nei 6 val.
Kaip bebūtų, Evelinos atveju tarpas neviršijo 6 valandų – jis truko tik 4 minutes. R. Juodkienės spėjimu, klientė galimai buvo suklaidinta pokalbio metu: „Ir dėl to apgailestauju.
Klientė gali teikti prašymą kompensacijai gauti el. paštu [email protected]. Prašymas bus išnagrinėtas individualiai, pateiktas atsakymas dėl patirtų nuostolių atlyginimo sutrikus elektros energijos tiekimui.“
Paklausta, kodėl Evelinos gyvenvietėje elektra buvo atsiradusi, o po to vėl dingo, ESO atstovė visų pirma atkreipė dėmesį, kad per minimą audrą tinklo pažeidimų skaičius buvo rekordinis, o audra truko ilgai:
„Pirmas elektros sutrikimas buvo fiksuotas dėl mažesnio tinklo pažeidimo, kurį pavyko greitai likviduoti, tačiau antruoju atveju situacija buvo gerokai sudėtingesnė ir elektros energijos tiekimą atkurti užtruko.“
Koks gali būti kompensacijos už elektrą dydis?
VERT pirmininko aiškinimu, kompensacijos dydis priklauso nuo:
- sumos, kuri buvo sumokėta už elektros energijos persiuntimo paslaugas praėjusiais kalendoriniais metais (30 proc. nuo šios sumos);
- elektros atjungimo trukmės (+ 0,7 proc. nuo minėtos sumos už kiekvieną papildomą vėlavimo valandą).
R. Pocius paminėjo, kad, ESO skaičiavimu, vidutinis vartotojas Lietuvoje suvartoja apie 150 kWh per mėnesį.
Taigi, jeigu elektros tiekimas jam nėra atnaujinamas per 72 val., jam priklauso beveik 35 eurų dydžio fiksuota kompensacijos dedamoji bei 0,82 euro dedamoji už kiekvieną vėlavimo valandą.
R. Juodkienė nurodė, kad šiuo metu ESO yra gavusi virš 900 prašymų dėl per audrą patirtų nuostolių atlyginimo ir šiuo metu visi gauti prašymai yra nagrinėjami.
Ji vardijo, kad, pagal nustatytą tvarką, kompensacijų klientai prašo už:
- sugedusį maistą (vidutiniškai – 106 eurų kompensacijos);
- generatorių nuomą, kuro jiems įsigijimą (vidutiniškai – 305 eurų);
- apgyvendinimo paslaugas (vidutiniškai – 279 eurų).
Kada priklauso kompensacijos už dingusią elektrą?
Kontoros „Glimstedt“ advokatas Mindaugas Jablonskis primena, kad vartotojo prašymu kompensacija už dingusią elektrą yra mokama, jeigu skirstomųjų tinklų operatorius nespėja atstatyti elektros energijos tiekimo per:
- 6 val. (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ar laisvosios ekonominės zonos teritorijoje);
- 12 val. (kituose Lietuvos regionuose);
- 72 val., jei elektra dingo dėl gamtos reiškinių (potvynio, perkūnijos, apšalo, šlapdribos, audros, škvalo, ižo ar pan.) sukeltos energetikos objektų ir įrenginių avarijos ar gaisro.
Pasak advokato, kompensacijos yra apskaičiuojamos ESO iniciatyva, o vartotojai apie tai informuojami atskiru pranešimu.
Jeigu tinklų operatorius neatnaujina elektros energijos persiuntimo minėtais terminais, jis privalo ne vėliau kaip per 45 kalendorines dienas informuoti vartotoją apie teisę kreiptis dėl kompensacijos.
VERT pridūrė, kad norėdamas gauti kompensaciją vartotojas per 6 mėn. nuo tinklų operatoriaus pranešimo gavimo dienos turi pateikti prašymą tinklų operatoriui.
O tinklų operatorius vartotojo prašymą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Jei tinklų operatorius nustato, kad vartotojo prašymas dėl kompensacijos yra pagrįstas, kompensaciją jam turi sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo vartotojo prašymo išnagrinėjimo dienos, nebent vartotojas ir tinklų operatorius susitaria kitaip.
