V. Zelenskis stengsis, kad politikos lyderiai nepamirštų ilgos ir didele dalimi įstrigusios ukrainiečių kovos su Rusijos agresija, Izraelio karui su „Hamas“, peržengusiam 100 dienų ribą, atitraukus daug pasaulio dėmesio bei privertus nuogąstauti dėl platesnio konflikto Viduriniuose Rytuose galimybės.
Antradienį Davoso suvažiavimų centro salėse aptarinėjama daugybė temų, nuo inovacijų Europoje ir dirbtinio intelekto (DI) ekonominio poveikio iki korporacijų paramos „švarioms“ technologijoms ir palūkanų normų aplinkos.
Pokalbiai su Kataro ir Jordanijos ministrais pirmininkais įrėmins labiausiai matomus dienos renginius su numatytomis Kinijos premjero Li Qiango, Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ir JAV patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake'o Sullivano kalbomis.
Kataro ministras pirmininkas šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas Al Thani (Mohamedas bin Abdulrahmanas Tanis) sakė, kad pasaulis, sutelkdamas dėmesį į Jemeno husių sukilėlių atakas prieš laivus Raudonojoje jūroje, kurios paskatino JAV ir Britanijos atsakomuosius smūgius, „susitelkia į simptomus ir nesprendžia tikrosios problemos“ – Izraelio karo su „Hamas“.
„Turėtume sutelkti dėmesį į pagrindinį konfliktą Gazoje. Ir kai tik jis bus išsklaidytas, manau, bus išsklaidyta ir visa kita“, – sakė jis ir pridūrė, kad konfliktui užbaigti reikia dviejų valstybių sprendimo.
Kataro premjeras taip pat įspėjo, kad karinė konfrontacija nenutrauks husių išpuolių.
„Manau, kad tai, ką šiuo metu turime regione, yra eskalavimo visur receptas“, – pridūrė jis.
Kataro ministras pirmininkas taip pat pareiškė, kad suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) gabenimą paveiks vis dažniau husių rengiami išpuoliai, dėl kurių tarptautinės laivybos įmonės vengia Raudonosios jūros.
„Suskystintos gamtinės dujos yra [...] kaip ir bet kurios kitos prekybinės siuntos. Joms tai turės įtakos“, – sakė jis.
Ukrainos poreikiai
V. Zelenskis, anksčiau vengdavęs išvykti iš karo draskomos savo šalies, neseniai važinėjo po pasaulį stengdamasis sutelkti paramą Ukrainos kovai, Kyjivo donorėms Vakaruose pajutus tam tikrą nuovargį ir kilus susirūpinimui, kad kitais metais į Baltuosius rūmus galėtų sugrįžti buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, girdavęsis gerais santykiais su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Pirmadienį V. Zelenskis stabtelėjo Šveicarijos sostinėje Berne, kur prezidentė Viola Amherd pažadėjo, kad jos šalis pradės dirbti su Ukraina dėl jos taikos viršūnių susitikimo organizavimo.
Davose V. Zelenskis, kaip prezidentas, lankosi pirmą kartą – ankstesniais metais jis šiame forume kalbėdavo vaizdo ryšiu. Jis tikisi pasinaudoti dideliu matomumu forume ir išsakyti būtiniausius Ukrainos poreikius. Prieš popiet numatytą jo kalbą ryte buvo rengiama sesija „Vadovai Ukrainai“ – tik kvietimus gavusiems dalyviams.
Korporacijų vadovai išgirdo, kokios skubios pagalbos reikia, ir išdėstė, kaip privatusis ir viešasis sektoriai gali padėti vieną dieną atstatyti Ukrainą, sakė forumo organizatoriai.
Sesijoje, be kitų, dalyvavo U. von der Leyen, NATO lyderis Jensas Stoltenbergas, Vokietijos kanclerio pavaduotojas Robertas Habeckas ir JAV specialioji pasiuntinė Ukrainos ekonominio atsigavimo klausimams Penny Pritzker.
Vėliau antradienį kai kurių svarbių Ukrainos sąjungininkių Europoje lyderiai ir aukšto rango pareigūnai, tarp jų – Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, dalyvaus sesijoje „Ukrainos horizontai“.
Sutikimo Davose tema yra „pasitikėjimo atkūrimas“. Pasitikėjimas nyksta visame pasaulyje: karai Viduriniuose Rytuose ir Europoje vis labiau skaldo jį į skirtingas stovyklas.
Nors geopolitinė padėtis skleidžia niūrias nuotaikas, verslas atrodo nusiteikęs viltingiau, iš dalies dėl perspektyvos, kad dirbtinis intelektas (DI) gali padėti didinti produktyvumą. Pagrindiniai Vakarų akcijų indeksai 2023-iaisiais šovė į viršų, o mažėjanti infliacija suteikė vilčių, kad kris palūkanų normos.
Konsultavimo firma „PwC“ savo 27-ojoje metinėje vadovų apklausos ataskaitoje nurodė, kad per pastaruosius vienus metus verslo vadovų ekonominis optimizmas padvigubėjo, net jei perspektyvos ateinančiam dešimtmečiui atrodo ne tokios užtikrintos.
Dėl klimato kaitos ir technologijų, tokių kaip DI, spaudimo vis daugiau vadovų sako nerimaujantys, kad jų verslai po 10 metų nebebūtų gyvybingi be naujo išradingumo.
DI klausimas Davose bus svarbus visą savaitę, o antradienį planuojama „Microsoft“, investavusios milijardus į DI pokalbių roboto „ChatGPT“ kūrėją „OpenAI“, generalinio direktoriaus Satyos Nadellos kalba.
