Nekilnojamo turto (NT) specialistai tikina, kad įgyvendinus tokį siūlymą gyventojai apsidžiaugtų, nes nereiks leisti pinigų stovėjimo vietai. Tačiau NT vystytojai siūlymą kritikuoja ir skaičiuoja, kad dėl to pabrangtų pats būstas.
Aplinkos ministerija siūlo, kad projektuojant naujus daugiabučius, požeminės automobilių aikštelės taptų visų butų savininkų bendra nuosavybe. Vieta automobiliui būtų parduodama kartu su butu. Vadinasi nebereikėtų įsigyti ir buto, ir automobilio stovėjimo vietos, kaip kad yra dabar.
Stovėjimo vietų problema išliks
Siūlymą sukritikavo įmonės „Lords LB Asset Management“ valdytojas Rytis Zaloga.
„Genialiausia idėja Lietuvai per ilgą laiką – perki butą ir kainoje jau yra gabaliukas parkingo, kuriuo visi naudosis bendrai. Šitaip bus užtikrinti butų savininkų poreikiai ir atlaisvinta viešoji infrastruktūra, gatvėse, savivaldybių įrengtose parkavimo vietose, ant žolynų ir bortelių bus mažiau mašinų.
Ir aišku, požeminiai parkingai projektuojami kaip priedangos“, – ironizavo R. Zaloga.
Anot jo, ministerija nepasako penkių dalykų.
- Pirma, savivaldybių įrengtos parkavimo vietos šiaip jau skirtos savivaldybės gyventojams ir miesto svečiams. Ir jie už tai jau susimokėjo ir toliau moka bei mokės. Per aukštas užimtumas ir sunku rasti laisvą vietą? Apmokestinkit. Vis dar sunku rasti vietą? Pabranginkite dar labiau. Žinokit veikia.
- Antra, ministerijos galioje yra galimybė keisti reguliavimą, numatantį, kiek parkavimo vietų reikia įrengti statant naujus daugiabučius. Tik ministerija privalomo įrengti vietų skaičiaus didinti kažkodėl nesiūlo, nors tai problemą spręstų.
- Trečia, pasiūlymas problemą spręstų tiek pat, kiek butų registravimas kaip bendros nuosavybės spręstų benamystės ir gyventojų skolų už šildymą problemą.
- Ketvirta, ir šiandien, kai vietas naujos statybos projektuose galima nusipirkti, vystytojai jų nei laiko, nei nori pasilikti sau – tikslas yra parduoti visas pastatytas vietas. Tuo tarpu daliai gyventojų jų nereikia (nes automobilio jie neturi ir ne(be)turės), daliai gyventojų reikia 2, kartais net 3 ar 4 vietų, o daliai gyventojų vietos reikia, bet buto pirkimo metu jie negali sau leisti jos įsigyti – visko būna. Ir tokio tipo poreikių skirtumų bus visada, kol nepradėsim drausti (nesiūlau), turėti automobilių.
- Penkta, o ką darome su senais rajonais, kuriuose požeminis parkingas išvis neegzistuoja, o gyventojų gyvenimas, lyginant su namų statybos metais ir parkingo įsivaizdavimu, pagerėjo.
„Tai gal sustokime su nuosavybės kolektyvizacija, kol ir požeminiuose parkinguose neužstatyta septyniomis eilėmis. Nes, žinokite, jeigu ten kada kils gaisras, tada jau bus didelių problemų“, – sakė R. Zaloga.
Gyventojai nemokamų vietų norėtų
NT brokeris Ignas Zabarauskas tikino, kad gyventojai tik džiaugsis, kad nereikia pirkti automobilio stovėjimo vietų, o statyti nemokamai automobilius, jie galės bet kur.
„Tačiau dabartinė tvarka sugriūtų. Dabar, jeigu žmogus turi savo nuosavą stovėjimo vietą, jos niekas neužima. O kai bus bendro naudojimo stovėjimo aikštelė, gali atsirasti ir nesutarimų, kaip pasidalinti, ten esančiomis stovėjimo vietomis. Gali netgi atsirasti nerašytų taisyklių, kur kieno vieta.
Kai kurie gyventojai gali bandyti savavališkai pasižymėti ar apsitverti norimą stovėjimo vietą, bendro naudojimo aikštelėje“, – pastebėjo NT brokeris.
Anot jo, vystytojai šalia daugiabučių turėtų įrengti dideles aikšteles, kad visiems užtektų vietų.
„Tačiau gyventojai prarastų požemines stovėjimo vietas, jeigu jose būtų įrengtos slėptuvės, nelaimės ar karo atveju. Nors sutinku, kad jų irgi reikia.
Iš kitos pusės vystytojams statyti požeminius parkingus yra gana nuostolinga. Pastatyti požeminį parkingą kainuoja gana daug, bet už jį vystytojai negali prašyti tiek pat, kiek už buto kvadratinį metrą. Juos vystytojai stato, tik todėl, kad neužtenka sklypų automobilių stovėjimo aikštelėms“, – komentavo I. Zabarauskas.
Anot jo, šiuo metu įsigydami naujus būstus gyventojai įsigyja bent vieną automobilio stovėjimo vietą.
Parkavimo vietų visiems gyentojams neužteks?
NT bendrovės „Citus“ direktorius Mantas Galdikas atkreipė dėmesį, kad esant dabartinei miestų tankinimo strategijai ir brangstant žemei, antžeminių parkavimo vietų mažėja.
„Daug projektų jų neturi visai ir ateityje, gali būti, kad tokių parkavimo vietų mažės toliau. Daugiabučiams, priklausomai nuo jų lokacijos, miestuose siekiant mažinti automobilių skaičių ir srautus, galioja skirtingi reikalavimai parkavimo vietų skaičiui: parkavimo vietų poreikiui taikomas koeficientas.
Jis priklauso nuo miesto tarybos sprendimo, kuris grindžiamas viešojo transporto intensyvumu ir pasiekiamumu konkrečioje vietoje. Koeficientas svyruoja nuo 0,25 iki 0,75; labiau nutolusiose teritorijose – iki 1. Be to, verta paminėti, kad galioja kompensacinės tvarkos, jei neišlaikomi koeficientai, t. y. mažą kiekį galima kompensuoti pinigine priemoka. Tai reiškia, kad 100 butų turi būti įrengta nuo 25 iki 75 parkaviečių – jos skiriamos ne kiekvienam butui ir ne kiekvieno buto savininkas gali tokią įsigyti“, – komentavo M. Galdikas.
Anot jo, papildomų parkavimo vietų, viršijančių nustatytą koeficientą, dažniau neįrengiama, o priėmus aptariamą įstatymą, jų tikrai nebūtų įrengiama papildomai
„Požeminių parkavimo vietų rinkos kainos šiuo metu yra žemesnės nei jų savikaina, todėl plėtotojams jos yra nuostolingos ir papildomų jų įrengti tiesiog nėra verslo logikos. Jei visos parkavimo vietos būtų bendras daugiabučio bendrasavininkių turtas, tai jiems sukeltų neaiškumų, būtų reikalinga nustatyti tvarkas, kaip vietos yra paskirstomos ir naudojamos, nes dabar bendros tvarkos nėra.
Tačiau faktas, kad žmonėms tai sukeltų nepatogumų. Iš kitos pusės, už jas visas, kaip ir už jų priežiūrą (valymą, eksploataciją, administravimą, apšvietimą, šildymą ir pan.) mokėti turėtų visi gyventojai, nes tai būtų bendroji nuosavybė, nepriklausomai nuo to, ar žmogus ja naudojasi, ar ne“, – atkreipė dėmesį bendrovės vadovas.
Būstai pabrangs
Pasak M. Galdiko, priedanga, tuo atveju, kai ir jei ji būtų formuojama kaip atskira patalpa požeminiame parkinge, skirta pasislėpti žmonėms ekstremalių situacijų metu, siekiant užtikrinti jų kokybę reikiamu laiku, prieinamumą ir pan., turėtų būti laikoma civilinės saugos infrastruktūra.
„Už ją turėtų būti atsakingos bei jų savininku turėtų būti savivaldybės arba kitos paskirtos institucijos, kaip ir slėptuvių ar viešosios infrastruktūros atveju. Kitais atvejais šias sąlygas, kai bendrasavininkų yra daug, užtikrinti yra labai sudėtinga ar net neįmanoma.
Galiausiai, kad ir kaip bebūtų teigiama, toks pakeitimas pabrangintų būstus ir dar labiau sumažintų būsto įperkamumą. Vieną požeminę parkavietę įrengti kainuoja nuo 15 iki 25 tūkst. eurų. Jei parkavimo vietų būstų savininkai negalėtų įsigyti individualiai, visos parkavimo infrastruktūros įrengimas pasidalytų visiems namo gyventojams proporcingai“, – įspėjo bendrovės vadovas.
Anot jo, šiuo metu institucijos įvairiais teisės aktų pakeitimais vis mažina būsto įperkamumą.
„Mūsų vertinimu, per pastaruosius kelis metus, vien dėl biurokratijos augimo, žmonės neteko galimybės įsigyti vieno kambario iš trijų: dėl perteklinio reguliavimo būsto kainos išaugo tiek, kad dviejų kambarių būstas dabar kainuoja tiek, kiek anksčiau kainavo trijų kambarių būstas“, – skaičiavo M. Galdikas.
Jo teigimu, buvo pasigirdę kalbų, kad ministerija šiuo siūlymu siekia sumažinti naštą viešajai infrastruktūrai.
„Neva, priėmus sprendimą sumažėtų automobilių daugiabučių kiemuose, kurie nepriklauso gyventojams arba kai vieno namo gyventojai automobilius stato kitų namų kiemuose, gatvėse ir pan. Tačiau nematome nei mažiausios galimybės, kad naujais statomų daugiabučių parkavimo vietų pavertimas bendrąja nuosavybe galėtų nors kiek šią problemą išspręsti.
Juo labiau, kad rezultatą pamatytume tik maždaug po 5–6 metų, kai situacija gali būti pasikeitusi neprognozuojamai. Viešosios infrastruktūros apkrovimą reikėtų spręsti viešųjų erdvių parkavimo apmokestinimu, viešojo transporto kokybės, patrauklumo ir prieinamumo gerinimu, o ne tokiais veiksmais, kokie diskutuojami šiuo metu“, – tikino M. Galdikas.