VMVT atstovė Jurgita Savickaitė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad nors iki šiol nėra tiksliai sutariama, ką būtų galima laikyti „maisto klastotėmis“, tačiau atvejų, kuomet dalis tiekėjų bando gudrauti, įsiūlydami nekokybišką prekę, skaičiuojama šimtais.
„Maisto klastojimas yra gana naujas dalykas tiek Lietuvoje, tiek ES šalyse, ir iki šiol nėra vieningos nuomonės dėl suderinto apibrėžimo ES ribose, kas konkrečiai yra laikoma „maisto klastotėmis“.
Kalbant visos ES mastu, maisto klastojimo atvejų ar įtarimų kasmet užfiksuojama vis daugiau: jeigu 2016 m. buvo 157 nustatyti atvejai (2017 m. – 178 atvejai, 2018 m. – 234 atvejai), tai 2019 m. jų jau buvo 292. Lietuvoje, kaip ir ES, klastojimo atvejų taip pat fiksuojama kasmet vis daugiau.
Tačiau nustatomų atvejų skaičius nereiškia, kad maisto produktų imta klastoti daugiau, priešingai – tobulėjantys, vis jautresni ir technologiškai labiau pažengę tyrimų metodai ir tobulinama įstatyminė bazė leidžia kontrolės institucijoms daugiau tokių atvejų nustatyti ir taikyti efektyvesnes kontrolės ir prevencijos priemones“, – kalbėjo J. Savickaitė.
Įvardijo dažniausiai klastojamus produktus
Pasiteiravus, kurie gaminiai dažniausiai neatitinka deklaruojamų kokybės standartų etiketėje, J. Savickaitė sakė, kad Europos mastu pasitaiko klastočių tiek dėl mėsos gaminių, tiek dėl daržovių, vaisių ar žuvų produktų.
„Kalbant apie maisto klastojimą ES mastu, per paskutiniuosius metus daugiausia klastočių atvejų buvo nustatyta dėl riebalų ir aliejų, dėl žuvų ir jų produktų, mėsos ir jos produktų, dėl vaisių ir daržovių, taip pat paukštienos ir jos produktų, prieskonių ir žolelių.
Vertinant pagal rizikos faktorius, daugiausiai neatitikimų nustatoma dėl netinkamo ženklinimo, produkto ingredientų sukeitimo, skiedimo, pridėjimo, išėmimo, nepatvirtinto produkto apdorojimo, dokumentų neatitikimų, intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų“, – kalbėjo pašnekovė.
Pašnekovė pastebi, kad panaši tendencija išlieka ir Lietuvoje. Štai dar visai neseniai VMVT prekybos tinklų „Iki“, „Maxima“ ir „Rimi“ prekybos vietose nustatė galimas alyvuogių aliejaus klastotes, kurios pateko į apyvartą.
„Daugiausiai suklastotų maisto produktų atvejų nustatome vertinant alyvuogių aliejus, taip pat žuvį ir jos produktus. VMVT vien šiemet nustatė 5 alyvuogių aliejaus klastotes, kuomet akredituotose laboratorijose atlikus išsamius alyvuogių aliejaus juslinius tyrimus, ekspertai tirtą aukščiausios kokybės alyvuogių aliejų priskyrė žemesnei nei deklaruojama etiketėje kokybės kategorijai, o tai jau galima traktuoti kaip maisto klastotę“, – pabrėžė J. Savickaitė.
Be alyvuogių aliejaus, taip pat klastočių aptinkama ir kituose produktuose.
„Kalbant apie žuvų klastotes ir jų produktus, daugiausiai atvejų nustatyta dėl rūšių sukeitimo, kuomet produktas neatitiko deklaruotų pavadinimų, pavyzdžiui, atvejis dėl sardinių aliejuje: buvo atlikti tyrimai ir nustatyta, kad vietoje sardinių konservuose, buvo įdėta kitos rūšies, mažesnės vertės žuvis – silkė“, – komentavo tarnybos atstovė.
Panašūs atvejai buvo nustatyti ir dėl lašišų ar lašišinių žuvų ikrų, kai atlikus tyrimus buvo nustatytas rūšių neatitikimas; Vienu atveju buvo aptikta ir uždrausta realizuoti neaiškios kilmės ir neženklintų žuvų ikrų – nebuvo produkto atsekamumo, kas taip pat traktuojama kaip klastotė. Žuvų rūšių nustatymas atliekamas juslinių tyrimų būdu, atliekamas DNR brūkšninis kodavimas.
VMVT inspektoriai taip pat yra tyrę ir vieną rudojo cukraus klastojimo atvejį. Į išvalytą baltąjį cukrų buvo įdėtas dažiklis karamelė. Pagal reglamentą šio maisto priedo negali būti jokiuose saldikliuose, sirupuose, meduje ar cukruje.
„Europos Komisijos informacijos mainų platformoje taip pat dalinamasi informacija apie ne ES valstybėse vykdytus maisto klastočių tyrimus.
Pavyzdžiui buvo pateikta informacija apie Indijoje nustatytus prieskonio šafrano klastojimo atvejus, naudojant nemaistinius dažus. Remiantis šia informacija Lietuvoje buvo atrinkti prieskonių mėginiai, atlikti tyrimai, tačiau suklastotų produktų nebuvo nustatyta“, – aiškino VMVT atstovė.
Atskirti klastotę – sudėtinga
J. Savickaitė pabrėžia, kad pagrindinis faktorius, kodėl yra kuriamos maisto produktų klastotės – tai siekis gauti didesnį pelną.
Pašnekovė taip pat užsimena, kad dėl to nukenčia vartotojai, kuriems atskirti suklastotą produktą nuo originalaus yra išties nelengva. Tiesa, kai kurios detalės gali išduoti, kad produkto sudėtis yra prastesnė, nei nurodoma gamintojo etiketėje.
„Pagrindinis aspektas – ekonominės, finansinės ar kitokios naudos siekimas. Tai tyčiniai, klaidinantys vartotoją ar kitą ūkio subjektą, veiksmai.
Deja, neturint specialių žinių, įgūdžių ar galimybių atlikti sudėtingus laboratorinius tyrimus, vartotojams nustatyti maisto klastočių dažnai beveik neįmanoma. Nerimą galėtų sukelti nebent kitokia nei įprasta dažnai perkamo produkto konsistencija, spalva, kvapas ar panašūs kriterijai.
Be to, vartotojams rekomenduojama rinktis gerai žinomus gamintojus ar tiekėjus, atidžiai skaityti produkto etiketes, atkreipti dėmesį į pakuotes ar patį produktą. Įtarimų turėtų sukelti ir, pavyzdžiui, užsienio pardavėjo internetinėje svetainėje siūloma gerokai žemesnė kaina, lyginant su įprastai už tokį produktą mokama kaina“, – pastebėjo VMVT atstovė.
Galima susigrąžinti pinigus
Pasiteiravus prekybos tinklų atstovų, dėl kokių priežasčių prekybos lentynose atsiduria maisto produktų klastotės, kurias vėliau įsigyja klientai už aukštesnę kainą, nei iš tiesų toks gaminys yra vertas, dalis jų pabrėžia, kad atsakomybė krinta tiekėjams, o tokių atvejų pasitaiko išties retai.
Be kita ko, teigiama, kad šiuo metu dėl minėto alyvuogių aliejaus klastočių yra pradėtas tyrimas.
Štai prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė tikina, kad už įsigytą klastotę visi klientai gali susigrąžinti pinigus arba prekę atnešti atgal į prekybos vietą.
„Savo veikloje bendradarbiaujame tik su patikimais tiekėjais ir partneriais, kurie tiekia visus teisės aktų ir reguliuojančių institucijų numatytus reikalavimus atitinkančią produkciją bei gali pateikti tai įrodančius dokumentus.
Tokie atvejai, kai parduotuvių lentynas pasiekia galimai kokybinių reikalavimų neatitinkantys produktai, yra vienetiniai, pasitaikantys išskirtiniais atvejais. 2020 metais šis atvejis, kai reguliuojančioms institucijoms abejonių sukėlė alyvuogių aliejaus kokybė, buvo vienintelis.
Gavę informaciją apie situaciją, prekę nedelsdami pašalinome iš prekybos. Parduotuvėse, kuriose buvo prekiaujama aptariamu produktu, skelbėme informaciją apie nekokybišką prekę ir galimybę ją grąžinti bei atgauti sumokėtus pinigus.
Be abejonės, tokiu atveju, jei klientas įsigyja nekokybišką prekę, kviečiame ją grąžinti ir atgauti už prekę sumokėtus pinigus“, – teigė E. Dapkienė.
Tuo metu „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė taip pat antrina, kad dėl galimų produktų klastočių pirkėjai gali susigrąžinti pinigus. Visgi detalesnė informacija apie galimai suklastotus produktus nėra pateikiama dėl vykstančio laboratorinio tyrimo.
„Už produktų kokybę atsako gamintojas. Prekybos tinklas atsako už gamintojo reikalaujamų laikymo sąlygų užtikrinimą.
Klastočių pasitaiko itin retai, turime 2 ginčytinus atvejus. Šiuo metu dėl jų vykdomas tyrimas dviejose ES laboratorijose. Dėl šio atvejo (alyvuogių aliejaus klastočių – aut. past.) vykdomas tyrimas sertifikuotoje laboratorijoje. Kol vyksta tyrimas, kažką komentuoti nelabai galime.
Kokybės parametrai yra nustatomi kiekvienai produkto partijai atskirai. Visada, kai pirkėjai išsaugo pirkimo kvitą, grąžinami pinigai už nekokybišką partiją“, – teigė V. Budrienė.
Kiek tiksliai buvo parduota galimai suklastoto alyvuogių aliejaus pirkėjams, minėtų prekybos tinklų atstovai neatskleidžia.
Su tyrimo išvadomis nesutinka
Parduotuvių tinklo „Rimi Lietuva“ kokybės skyriaus vadovė Ana Čiudinienė teigė, kad su atliktomis VMVT išvadomis dėl alyvuogių aliejaus klastočių bendrovė nesutinka.
Visgi tokių produktų, kaip sakė prekybos tinklo atstovė, buvo parduota beveik 300 vienetų.
„Rimi“ perka produktus, kurie atitinka teisės aktų reikalavimus, iš patikimų ir sertifikuotų tiekėjų. Tiekėjai įsipareigoja tiekti tik aukščiausios kokybės produktus. Tokie atvejai, kai į prekybos vietas patenka suklastoti produktai, yra tikrai reti.
Per šiuos metus turėjome du (klastočių – aut. past.) atvejus. Dažniausiai pasitaikančios klastotės yra alyvuogių aliejus. Į prekybos centrus pateko 294 vnt. minėto aliejaus, parduota 280 vnt.
Svarbu paminėti, kad gamintojas nesutinka su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktomis išvadomis, kad aliejus suklastotas. Gamintojo iniciatyva tos pačios partijos aliejaus mėginiai išsiųsti į dvi užsienio šalių laboratorijas pakartotiniams tyrimams.
Pinigai pirkėjams grąžinami, vadovaujantis teisės aktais ir vidinėmis procedūromis, taip pat visada esame atviri bendradarbiauti“, – kalbėjo A. Čiudinienė.
Maisto inspektoriai savo ruožtu pirkėjams primena, kad, kilus bet kokiam įtarimui, kad produktas gali būti suklastotas, rekomenduojama tokį gaminį nufotografuoti, taip pat ir jo etiketę, pakuotę, pirkimo čekį, o nusiskundimą užregistruoti VMVT interneto svetainėje.
Tiesa, priduriama, kad ištyrimui maisto produktų iš gyventojų VMVT neturi teisės priimti. Tačiau gavus pranešimą, ypač su kuo detalesne informacija ir pagrindžiančiomis nuotraukomis ar etikečių kopijomis, VMVT specialistai turi visus įgaliojimus atlikti prekybininko, tiekėjo, didmenininko ar gamintojo, jei jis registruotas Lietuvoje, patikrinimą atrinkti ir ištirti mėginius.
