Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Žemės ūkio, maisto ir kaimo plėtros įstatymo pataisoms. Pernai birželį jis buvo pritaręs dalies straipsnių pataisoms, reglamentuojančioms fondų kūrimo sąlygas, bet šiemet sausį Seimas grąžino projektą tobulinti.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, jog šie savanoriškai steigiami fondai galėtų tapti parama žemdirbiams, ištikus nenumatytai krizei ir praradus dalį pajamų.
Fondo lėšas sudarytų jo narių įnašai, pajamos iš investavimo į vertybinius popierius arba palūkanos už terminuotus indėlius, parama iš valstybės biudžeto ar ES fondų (ji būtų teikiama, jei fondo nario pajamos sumažėtų daugiau nei 30 proc. jo vidutinių trejų metų pajamų per trejus ar penkerius metus), juridinių bei fizinių asmenų savanoriški įnašai bei kitos lėšos.
Fondo administravimo išlaidos trejus metus iš dalies (iki 70 proc.) būtų finansuojamos iš Kaimo plėtros programos, o vėliau – iš fondo lėšų. Fondą steigti galės ne mažiau kaip penki asmenys.
Šiuo metu žemdirbiai, siekdami sumažinti įvairias žemės ūkio veiklos rizikas, gali drausti pasėlius, augalus bei gyvūnus, tačiau draudimas padengia tik dalį rizikų. Iš fondo lėšų bus galima kompensuoti pajamų praradimus, kai ūkio pajamos krenta daugiau kaip 30 proc.
