„Šiuo metu (amunicijos – BNS) poreikis yra visame pasaulyje. Manau, kad šiuo metu mes galime pagaminti tik apie 50 proc. tarptautinio poreikio. Taigi, matau, kad artimiausius dešimt metų iš Lietuvos įmanomas eksportas tiek į daugelį Europos šalių, taip pat už Europos ribų“, – BNS trečiadienį Vilniuje sakė A. Pappergeris.
Jis pabrėžė, kad gamykla Baisogaloje patenkins ne tik Lietuvos kariuomenės poreikius.
„Tai skirta ne tik jiems. Mano lūkesčiai yra, kad maždaug 50 proc. būtų eksporta ir 50 proc. – poreikiai čia“, – sakė „Rheinmetall“ vadovas.
Pernai lapkritį Vyriausybės atstovai su „Rheinmetall“ pasirašė susitarimą dėl 155 mm šaudmenų įsigijimo, tačiau jo turinys neatskleidžiamas.
Paklaustas, kokią žinutę pasiųstų Baisogalos ir jos apylinkių gyventojams, nerimaujantiems, kad būsima gamykla galėtų tapti Rusijos atakų taikiniu, A. Pappergeris teigė esąs įsitikinęs, jog tokiu atveju būtų aktyvuotas penktasis Šiaurės Atlanto sutarties (NATO) straipsnis.
„Manau, kad jei Rusija užpuls NATO valstybę, jie visada turės problemų, nes galiausiai bus taikomas penktasis straipsnis“, – BNS teigė „Rheinmetall“ vadovas,
Šis straipsnis numato, kad užpuolimo atveju NATO narės privalo padėti viena kitai. Vienintelį kartą Aljanso istorijoje jis aktyvuotas po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios teroristinių atakų Niujorke.
„Rheinmetall“ vadovas trečiadienį Vilniuje susitikęs su premjeru Gintautu Palucku teigė, kad gamyklą Radviliškio rajone planuojantis statyti koncernas mato ir daugiau galimybių investuoti Lietuvoje.
„Rheinmetall“ ir dviem Lietuvos valstybės valdomoms įmonėms – energetikos grupės „Epso-G“ įmonei „Epso-G Invest“ ir Giraitės ginkluotės gamyklai – pernai gruodį pasirašius paskutinę sutartį – dėl bendros įmonės valdymo, šiemet pradedamas įgyvendinti 260-300 mln. eurų preliminarios vertės 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Baisogaloje projektas.
Gamykla turėtų būti pastatyta per dvejus metus – iki 2026 metų pabaigos.
