Tačiau pensijų fondų ir socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai tokius siūlymus kritikuoja. O ekonomistas primena apie artėjančią demografinę krizę, kai nebus kam išlaikyti ateities pensijų gavėjų.
Lietuvos socialdemokratų partija siūlo keisti II pakopos pensijų kaupimo sistemą ir leisti žmonėms bet kada iš jos pasitraukti. Taip pat siūloma gyventojams jau sukaupusiems pinigus, sulaukus pensinio amžiaus, juos pasiimti visus, o ne dalimis kas mėnesį.
Galvoti apie pensiją siūlo jau šiandien
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis pastebėjo, kad sudėtinga ekonominė aplinka ir artėjantys rinkimai paprastai tampa lemiamais veiksniais, kuomet savo auditorijos ima ieškoti populistinės idėjos, nukreiptos į santaupų išgryninimą.
„Tokias idėjas derėtų vertinti kaip momentinę galimybę papildyti asmeninį biudžetą, tuo iš esmės paneigiant ilgalaikius finansinius tikslus, kurių siekiama kaupimu. Užsienio valstybių patirtis rodo, kad dalis kaupiančiųjų išties yra linkę pasitraukti, išgyvenimo pensijoje klausimą palikdami ateičiai, o kartu ir papildomą krūvį valstybės finansams.
Tačiau atidėta problema nėra tolygu išspręstai problemai. Remiantis Europos Komisijos, Pasaulio banko, Lietuvos banko, įžvalgomis, ilgalaikis kaupimas ir tvarus elgesys su santaupomis turėtų likti prioritetu. Neužmirškime ir to, kad viešieji finansai yra riboti, jie maksimalių pensininkų poreikių patenkinti negali“, – komentavo asociacijos vadovas.
Anot jo, pensijų fondų tikslas yra padėti įgyvendinti ilgalaikį finansinį tikslą, t. y. pensijoje užsitikrinti didesnes pajamas, nei gali pasiūlyti valstybė.
„Tačiau Lietuvos pensijų fondų valdymo bendrovės neformuoja pensijų santaupų išmokėjimo politikos, tai nėra mūsų pareiga ar atsakomybė. Socialinę politiką įgyvendinančios institucijos nepertraukiamai stebi situaciją ir, atsižvelgdamos į realias galimybes, priima atitinkamus sprendimus.
Tai dar kartą įrodo, kad lėšų kiekis yra ribotas ir būtent tą lėšų kiekį bandoma įmanomu geriausiu būdu paskirstyti laikotarpiui, kuomet gyventojas iš darbo rinkos pasitraukia“, – sakė T. Gudaitis.
Jeigu netenkina II pensijų pakopa, siūlo rinktis – III
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad pensijų kaupimu siekiama sudaryti galimybę asmenims, sulaukusiems pensinio amžiaus, gauti reguliarias papildomas pajamas senatvėje iš kelių skirtingų šaltinių, ne tik „Sodros“.
„Pensijų kaupimo pradžioje buvo kaupiama tik socialinio draudimo įmokos dalis, o vėliau buvo įteisinta ir asmens lėšomis mokama įmoka bei skatinamoji įmoka iš valstybės (t.y. iš kitų mokesčių mokėtojų, – red. past.) biudžeto.
Žmonių, dalyvaujančių pensijų kaupime nuo pat jo atsiradimo pradžios, sumokėtų įmokų dalis asmeninėmis lėšomis sudaro mažiau nei pusę visų įmokėtų įmokų. Kitaip tariant, didžiąją įmokų dalį sudaro įmokos iš valstybės biudžeto (taip vadinama skatinamoji įmoka) ir socialinio draudimo įmokos dalis. Taigi, tai nėra vien asmens lėšomis finansuojamas taupymo produktas, kaip, pvz., III pakopoje kaupiamos lėšos, kurias žmonės gali atsiimti bet kada panorėję. Tai kartu ir valstybės lėšomis finansuojama pensijų sistemos dalis“, – atkreipė dėmesį ministerija.
Pasak jos, būtent dėl šios priežasties nuo pat II pensijų kaupimo pakopos atsiradimo Pensijų kaupimo įstatyme buvo nustatytas ribotas laikas, per kurį žmonės gali atsisakyti kaupti: nuo 2004 m. pasirašantys pensijų kaupimo sutartis jas nutraukti galėjo per 30 dienų nuo jų pasirašymo, nuo 2019 m. įtraukiamiems į pensijų kaupimą asmenims, galimybė pareikšti atsisakymą dalyvauti II pakopos pensijų fonduose yra per 6 mėn.
„Atsižvelgiant į tai, manome, kad pasitraukimas bet kada iš pensijų sistemos dalies, kuri yra finansuojama ir valstybės lėšomis, yra labai abejotinas.
Be to, per iki šiol buvusias galimybes stabdyti ar nutraukti pensijų kaupimą tai padarę asmenys nesudarydavo nė trečdalio visų dalyvių. Kiek būtų dabar, jei tokia galimybė būtų sudaryta šiuo metu, atsakyti negalime“, – komentavo ministerija.
Jos teigimu, vertinant pensijų išmokų ribas, buvo atsižvelgta į tai, kad sukaupus mažiau nei 5000 eurų, mėnesinė išmoka būtų maža ir labai menkai prisidėtų prie kasmėnesinių asmens pajamų.
„Asmenys, turintys kitokių tikslų nei gauti papildomas reguliarias pajamas senatvėje, turėtų rinktis kitus investicinius produktus, o ne kaupimą II pensijų pakopoje. Be to, primename, kad nuo 2019 m. įteisintas centralizuotas pensijų anuitetų mokėtojas, t. y. „Sodra“. Jei būtų kardinaliai keičiamos lėšų ribos, kurios apsprendžia išmokų rūšį, kyla daug abejonių, ar centralizuotas pensijų anuiteto mokėtojas, į kurį nuo 2019 m. jau kreipėsi pusantro tūkstančio asmenų, iš viso galėtų vykdyti veiklą.
Kitas svarbus dalykas – lėšų ribos bus indeksuojamos kas trejus metus. Ilgainiui tos mažos lėšų ribos, dabar keliančios daug diskusijų, pasikeis būtent dėl įstatyme numatyto ribų indeksavimo. Pirmasis lėšų ribų indeksavimas numatomas jau kitąmet. Kokios ribos kitąmet bus, SADM paskelbs jau šių metų lapkričio mėnesį“, – aiškino ministerija.
II pensijų pakopa sprendžia demografines bėdas
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas siūlė prisiminti, kodėl buvo nuspręsta įvesti II pensijų pakopą.
„Demografiniai pokyčiai tai lėmė. Lietuvoje mažėja darbingo amžiaus žmonių ir didėja pensininkų skaičius. O pensinis amžius iki begalybės irgi negali būti didinamas. Lietuvos gyventojų sveikata nėra tokia gera, kad galėtume dirbti iki 70–72 metų.
Pavyzdžiui, pandemijos metu Lietuvoje mirtingumas buvo didesnis nei Švedijoje, nors ten ir nebuvo įvestas karantinas. Todėl didės krūvis ir Sveikatos apsaugos sistemai, nes žmonės nesirūpina savo sveikata“, – komentavo ekonomistas.
Pasak jo, po 5–10 metų Lietuvoje matysime didelius pokyčius.
„Į darbo rinką ateis vis mažiau žmonių dėl emigracijos, kuri buvo itin didelė 2008–2012 metais. Turėsime didelę demografijos duobę. Jeigu neturėtume iššūkio dėl demografijos, galbūt mums nereikėtų ir II pensijų pakopos. Tačiau dabar ji būtina.
Žmonės turi būti suinteresuoti kaupti pinigus II pakopoje iki pat pensinio amžiaus. Jeigu gyventojai galės tuos pinigus bet kada išsiimti, jie bus nelaimingi ir pikti sulaukę pensinio amžiaus. Jie tų pinigų nebeturės, o pensijos bus mažos. Žinoma, politikai, kurie dabar siūlo pasiimti pinigus, atsakomybės nebeneš, kai tie žmonės taps pensininkais. Politikams naudinga skatinti žmones pinigus leisti dabar, o ne taupyti ateičiai“, – pastebėjo ekonomistas.
Anot Ž. Maurico, II pensijų pakopa nėra vienintelis būdas kaupti pinigus.
„Tačiau apie šį kaupimo būdą jau diskusijos vyko anksčiau. Ir jis buvo pasirinktas kaip tinkamiausias.
Skandinavijos šalyse, kuriose gyventojai papildomai kaupia pensijai, gyventojų senėjimas nesukelia papildomo spaudimo. Todėl valstybės vaidmuo pensijų sistemoje yra sumažėjęs. Todėl tos šalys gali daugiau pinigų skirti kitoms socialinėms reikmėms, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos sistemai“, – pavyzdį pateikė ekonomistas.
Tačiau jis pastebėjo, kas Estija nuėjo šiek tiek kitokiu keliu.
„Valdžia leido nutraukti kaupimą, kad žmonės patys savarankiškai galėtų taupyti ir kaupti. Tai nėra bloga idėja. Tačiau Estija nesudėliojo saugiklių, nes tik dalis žmonių tęsia kaupimą savo iniciatyva. Kiti tuos pinigus tiesiog paėmė ir išleido.
Būtų neatsakinga pusiaukelėje mesti kaupti ir pinigus pasiimti, jeigu jau pradėjome eiti šiuo keliu reikia eiti iki galo. Be to, kuo ilgiau žmonės kaups, tuo sumos bus didesnės“, – komentavo Ž. Mauricas.
