„Sodra“ paprastais laiškais ir elektroniniu būdu informuoja gyventojus apie būtinybę priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Tačiau kai kuriems dėl to kyla tik dar daugiau klausimų.
Laišką gavo tėvai
Neaiškiu įtraukimu į vadinamos II pakopos pensijų kaupimo sistemą pasipiktino studentė Simona (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma).
Portalo tv3.lt redakcijai ji papasakojo, kad prieš trejus metus atsikėlė gyventi į sostinę dėl studijų, o prieš metus pradėjo dirbti.
„Esu išsiėmusi individualios veiklos pažymą, todėl pirmą kartą mokėsiu mokesčius, kai deklaruosiu savo metų pajamas. Tiksliai nežinau, kiek ten tų mokesčių bus, suprantu, kad tarp jų bus ir pensijų kaupimas.
Mano tėvai gavo popierinį laišką, kuriame pranešama, kad dalyvausiu pensijų kaupime ir, jeigu noriu atsisakyti, turiu tą padaryti iki birželio 30 d., kitaip teks kaupti visą gyvenimą“, – pasakojo Simona.
Ji atkreipė dėmesį, kad popierinis laiškas buvo vienintelis įspėjimas apie tai – jokių elektroninių laiškų, žinučių ar skambučių mergina negavo.
Studentės nuomone, tai – labai keista, kadangi apie tokį svarbų dalyką turėtų būti pranešta tiesiogiai, o ne per laišką, kuris gali ir pasimesti.
Ji pridūrė, kad jos amžiaus žmonės dažnai nuomojasi būstus, tad laiškai siunčiami ten, kur deklaruojama gyvenamoji vieta, turi dar didesnę tikimybę nepasiekti savo gavėjo.
Neslepia pykčio dėl laiško ir įtraukimo
„Ačiū dievui, kad tėvai tą laišką pastebėjo ir atsiuntė jo nuotrauką. Skaičiau jį kelis kartus, bandydama suprasti, ar čia kalbama apie I pakopos, ar apie II pakopos pensiją.
Tačiau tokios informacijos ten nebuvo. Taip pat nebuvo paminėta, ar tai yra papildomas kaupimas. O tiesiog – „Pranešimas dėl įtraukimo į pensijų kaupimą“, – kalbėjo studentė.
Simona teigė, kad buvo įsitikinusi, jog čia kalbama apie I pakopos pensiją, tad nusprendė jos neatsisakyti. Vis tik vėliau ji sužinojo, kad tai yra II pakopos pensija, į kurią įtraukta ji būti nenori:
„Kyla pyktis pagalvojus, kad dėl esminės informacijos trūkumo būčiau priverstinai visą gyvenimą kaupusi papildomą pensiją.“
Jos teigimu, kyla klausimas, kodėl ne privalomas, o būtent papildomas kaupimas nėra aiškiai taip ir įvardintas. Ir kodėl apie tai pranešama vienu popieriniu laišku, kai nuo to priklauso viso gyvenimo kaupimas.
„O kas, jeigu to laiško taip būčiau ir nepamačiusi? Arba draugas nebūtų pasakęs, kad kalbama apie II pensijų pakopą? Iki senatvės būčiau priversta atiduoti dalį savo atlyginimo papildomai. Apie tokius dalykus turėtų būti pranešama tiesiogiai, skambučiu, ir aiškiai nurodoma, paaiškinama, kad kalbama apie neprivalomą pensijos kaupimą.
Bet tikriausiai šiais laikais taip apgaudinėjami žmonės – jei pražiopsojo laiškelį arba nesuprato, kad tai II pensijų pakopa, turės vargšeliai ir kaupti visą gyvenimą. Ir vadinama papildoma pensija savaime tampa priverstine“, – piktinosi Simona.
Pasidomėjo tik trečdalis gyventojų
Šiemet į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti gyventojai kol kas neaktyvūs – pranešimus siunčiamus į asmenines „Sodros“ paskyras perskaitė tik trečdalis. Labai svarbu, kad visi įtrauktieji priimtų sprendimą dėl kaupimo iki birželio 30 d., primena „Sodra“.
Į kaupimą antroje pakopoje sausio pradžioje įtraukti beveik 68 tūkstančiai gyventojų. Tai žmonės, kuriems mažiau nei 40 metų, kurie dirba pagal darbo sutartį arba vykdo savarankišką veiklą ir niekada iki šiol nekaupė pensijai. Pranešimai apie įtraukimą išsiųsti į asmenines paskyras gyventojui.
Iki praėjusio mėnesio pradžios pranešimus paskyrose perskaitė 33 proc. įtrauktųjų. Palyginti, prieš metus tokiu pat metu „Sodros“ žinutes jau buvo atsidarę 66 proc. gavėjų.
Perskaityti pranešimą laiku esą itin svarbu dėl to, kad įtrauktieji turi pusmetį apsispręsti: nieko nedaryti ir nuo liepos 1 d. tapti pensijų kaupimo dalyviais „Sodros“ parinktoje bendrovėje bei pradėti mokėti pensijų kaupimo įmokas; sudaryti sutartį su savo pasirinkta kaupimo bendrove; arba iki birželio 30 d. pateikti prašymą asmeninėje paskyroje arba „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje ir atsisakyti dalyvauti kaupime.
„Pradėjus kaupti antroje pakopoje, galimybės atsisakyti dalyvavimo pensijų kaupime nebėra, todėl ypač svarbu, kad visi įtrauktieji pasirinktų sau tinkamiausią variantą – dalyvauti kaupime ar ne – iki birželio 30 d.“ – pabrėžia „Sodra“.
Renkantis, ar dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime, svarbu žinoti, kaip mokamos įmokos ir kokią naudą gaus antros pakopos pensijų kaupimo dalyviai – kokios išmokos jų lauks senatvėje.
Ar įtraukimas į pensijų kaupimą yra priverstinis?
Įtraukimas vyksta automatiniu būdu – tai reiškia, kad žmogus yra įtraukiamas į pensijų kaupimą, tačiau per pusmetį gali apsispręsti, ar nori dalyvauti kaupime. Įmokos pradedamos nuskaičiuoti nuo liepos 1 d. tik tuo atveju, jei iki birželio 30 d. žmogus neatsisako dalyvauti kaupime.
Naujai įtrauktiesiems dalyviams atsisakyti kaupimo labai paprasta. Prisijungus prie asmeninės paskyros gyventojui, matomas prašymas atsisakyti kaupimo.
Prašymas yra beveik užpildytas, tereikia paspausti mygtuką „pateikti“. Prašymą taip pat galima užpildyti atvykus į bet kurį „Sodros“ priimamąjį.
Svarbu prisiminti, kad žmonės įtraukiami į pensijų kaupimą kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų. Tad jei 2020 m. atsisakėte dalyvauti pensijų kaupime, šiemet vėl galėjote sulaukti kvietimo pradėti kaupti. Tai pasitikrinti galite savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje.
Ar mokant įmokas į pensijų fondus, mažėja senatvės pensija, kurią mokės „Sodra“?
Antros pakopos pensijų kaupimas papildo „Sodros“ senatvės pensiją. Nereikia rinktis tarp šių pensijų, nes antros pakopos pensijų kaupimo dalyvis gaus ir nesumažintą senatvės pensiją iš „Sodros“.
Dalyvavimas antros pakopos pensijų kaupime neturi jokios įtakos senatvės pensijos dydžiui. Į gyventojo sąskaitą pensijų fonde pervedamos tik įmokos nuo jo darbo užmokesčio (3 proc. nuo žmogaus draudžiamųjų pajamų) ir paskata iš valstybės biudžeto (1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje).
Pasinaudojus „Sodros“ pensijos skaičiuokle, galima pasitikrinti, kokio dydžio pensija Jums prognozuojama, jei nedalyvausite pensijų kaupime, ir kokio dydžio pajamas turėtumėte senatvėje, jei dalyvautumėte kaupime.
Kas bus, jeigu neturėsiu pinigų įmokoms mokėti?
Gyventojai antros pakopos pensijų kaupimo įmokas moka nuo savo draudžiamųjų pajamų – lėšas perveda darbdavys, kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis.
Tokiu atveju, jeigu gyventojo pajamos sumažėja arba jis praranda darbą, atitinkamai į pensijų kaupimo fondą pervedamos mažesnės įmokos arba jos išvis nemokamos.
Gyventojai taip pat gali bet kada laikinai sustabdyti antros pakopos pensijų kaupimo įmokų mokėjimą ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui per visą kaupimo laiką.
Stabdyti įmokų mokėjimą galima tuomet, kai žmogus gauna pajamas, tačiau jam reikia lėšų kitoms reikmėms.
Ar pensijų anuitetų išmokos niekada nedidės?
Sulaukus pensinio amžiau gyventojo pensijų fonde sukauptas turtas yra parduodamas ir už jį „Sodroje“ perkamas pensijų anuitetas. Tai yra teisė kiekvieną mėnesį gauti fiksuoto dydžio išmoką.
Pensijų anuitetų fondas gautus pinigus investuoja, kad būtų uždirbtas papildomas pelnas, o ne tik garantuojamos palūkanos, kurios jau įskaičiuotos į pensijų anuiteto dydį. Uždirbtas pelnas paskirstomas pensijų anuitetų gavėjams indeksuojant pensijų anuitetus „Sodros“ patvirtinta tvarka.
Pensijų anuitetų indeksavimas priklauso nuo finansų rinkų ir investavimo rezultatų, todėl ne kiekvienais metais yra galimybė indeksuoti pensijų anuitetus. Tačiau neigiami investavimo rezultatai nemažina pensijų anuitetų. Teisės aktuose įtvirtinta nuostata, kad pensijų anuitetai negali mažėti.
Taigi, žmogus gaus ne mažesnes nei nuodyta sutartyje pensijų anuiteto išmokas visą likusį gyvenimą, kad ir kiek ilgai begyventų, o teigiami investavimo rezultatai gali padidinti anuitetų išmokas.
Ar verta visą gyvenimą mokėti antros pensijų kaupimo įmokas?
Jei žmogus nesulauktų senatvės pensijos amžiaus, pensijų fonde sukauptą turtą gautų jo paveldėtojai.
Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė ilgėja ir artėja link Vakarų Europos gyvenimo trukmės, todėl vis daugiau žmonių sulauks senatvės pensijos amžiaus.
Prognozuojama, kad daugiau nei 50 proc. žmonių pensijoje gyvens vidutiniškai dar bent 20 metų.
Tai lemia ir pensijų anuitetų, kuriuos moka „Sodra“, dydį.
Sukaupta suma paskirstoma vidutinės gyvenimo trukmės sulaukus pensinio amžiaus laikotarpiui, o jeigu žmogus gyvena ilgiau, jis nelieka be pajamų – senatvės pensiją ir pensijų anuiteto išmokas iš pensijų fonde sukauptos sumos gauna visą likusį gyvenimą.
Nepatikėkite savo pinigų AFERISTAMS,pasigailėsite
