Lietuvos bankas (LB) pranešė, kad lapkritį telefonu atliktos apklausos duomenimis, 20 proc. Lietuvos gyventojų eurą vertino neigiamai (2021 metais – 27 proc.), neapsisprendusiųjų dėl euro naudingumo buvo 9 proc. (11 proc.), nežinančių – 3 proc. (2 proc.).
LB pinigų politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Linas Jurkšas sako, kad palankumas eurui Lietuvoje augo įvertinus bendros ekonominės ir pinigų sąjungos pranašumus Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje.
„Tikėtina, kad svarbiausia ūgtelėjusio lietuvių palankumo eurui priežastis – geopolitinio saugumo svarbos įvertinimas. Prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje, dalis Lietuvos gyventojų dar kartą suprato Vakarų demokratinio pasaulio teikiamą naudą. Ne išimtis ir buvimas bendroje ekonominėje ir pinigų sąjungoje. (...) Gerokai išaugo lietuvių dalis, kurie jaučiasi labiau europiečiais dėl euro – pagal šį bruožą tapome vieni pirmaujančių euro zonoje“, – LB pranešime sakė L. Jurkšas.
Jis pastebi, kad per aštuonerius metus euro zonoje Lietuvos gyventojų vertinimas svyravo, tačiau nuo 2017-ųjų fiksuojamas pastovus palankiai šią valiutą vertinančių lietuvių skaičiaus augimas – manoma, kad tai galima paaiškinti spartesniu atlyginimų didėjimu.
„Iškart po euro įvedimo 2015 metais daugiau kaip pusė lietuvių manė, kad euras yra naudingas Lietuvai. (...) Vis dėlto nuo 2017 metų pastebimas pastovus teigiamai eurą vertinančių Lietuvos gyventojų augimas – tai didele dalimi galima paaiškinti faktu, jog darbo užmokesčio augimas buvo nuolat didesnis už kainų augimą“, – teigė L. Jurkšas.
Visoje euro zonoje bendrą valiutą palankiausiai vertina Suomijos (81 proc.), Airijos (80 proc.), Maltos, Slovėnijos ir Estijos (78 proc.) gyventojai, nepalankiausiai – Kipro (59 proc.), Liuksemburgo (61 proc.), Italijos (63 proc.) ir Latvijos (67 proc.) žmonės.
