Pirmųjų daugiabučių Palangoje renovaciją administravusios įmonės direktorius Artūras Kavaliauskas pasakoja, kad vienas pirmųjų iš mieste atnaujintų daugiabučių buvo pasirinktas dėl didelių šiluminės energijos nuostolių. Tai – Žvejų g. 38 stovintis keturių aukštų gyvenamasis namas, pastatytas dar 1971 m.
A. Kavaliauskas pratęsia, kad šis būstas Palangoje pradėtas renovuoti 2013 m., patvirtinus „Palangos miesto energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose“ programą. Žinia apie būstų atnaujinimą netruko greitai išplisti po miestą ir šiandien miestas yra tarp pastatų modernizavimo lyderių visoje šalyje.
„Gyventojai iš pradžių atsargiai vertino pasiūlymą renovuoti daugiabutį gyvenamąjį namą, taip pat jiems trūko žinių apie modernizavimą, todėl teikėme konsultacijas, organizavome susirinkimus ir atsakėme į gyventojų klausimus apie būstų atnaujinimo eigą.
Tuo metu butų savininkai labiausiai baiminosi dėl renovacijos kokybės, ar ji atitiks lūkesčius. Dėjome pastangas, kad gyventojai apie renovacijos naudą gautų išsamią informaciją ir kompetentingų specialistų ir priimtų sprendimus tik visapusiškai su ja susipažinę. Po truputį gyventojai savo požiūrį pakeitė ir pritarė daugiabučio atnaujinimui“, – sako įmonės direktorius.
Jo teigimu, modernizavus namą pasikeitė ne tik estetinis vaizdas, bet ir sumažėjo daromas poveikis aplinkai: „Atlikus modernizavimo darbus, pagerėjo pastato, jo inžinerinių sistemų fizinės ir energetinės savybės. Dėl to gyventojams sumažėjo būsto šildymo išlaidos, o temperatūra patalpose tapo komfortiškesnė.“
Gyventojai renovaciją vertina vis labiau
Šiuo metu renovacijos procesus Palangoje administruojančios įmonės direktoriaus pavaduotoja Kristina Viščiūnienė pratęsia, kad šiandien gyventojų požiūris į renovaciją yra radikaliai pasikeitęs.
Anot jos, gyventojai pradėjo suprasti, kad pastatų atnaujinimas yra vienintelis būdas, padedantis sutvarkyti neefektyviai veikiančią daugiabučio šildymo sistemą, pakeisti trūkinėjančius vamzdynus ar elektros instaliaciją.
„Anksčiau žmonės norėdavo, kad būstas tik atrodytų gražiai – daugelis gyventojų vengdavo papildomų priemonių, pavyzdžiui, keisti vamzdynus, kad tik galėtų sutaupyti.
Nors pastato išvaizda yra svarbus aspektas, tai nepadeda ženkliai pakelti žmonių komforto – tik sutvarkius inžinerines sistemas, apšiltinus sienas ir stogą, pakeitus langus galima kalbėti apie realų šilumos sutaupymą ir kitą naudą. Džiugu, kad gyventojai tai vertina ir vis dažniau renkasi visapusišką būsto atnaujinimą“, – sako K. Viščiūnienė.
Tikisi platesnio renovuotinų namų spektro
Įmonės direktoriaus pavaduotoja pažymi, kad šiandien Palangoje aktyviai vyksta renovacijos procesai – baiginėjami praėjusiais metais pradėti statybos darbai, skelbiami rangovų paieškai ir kitų namų projektavimui skirti konkursai, ruošiami investicijų planai.
Anot specialistės, šiuo metu Palangos mieste yra renovuoti jau 95 daugiabučiai namai, o dar 12 pastatų yra atnaujinama – darbus juose planuojama baigti iki metų galo.
„Transformuoti Palangos veidą žadame ir toliau. Juk matyti, kaip kasmet keičiasi ir gražėja miestas – tikras malonumas. Tiesa, ateityje tikėtumėmės, kad atnaujinimo programa apims ir šiek tiek vėliau nei 1993 m. pastatytus pastatus, nes kai kuriems iš jų jau taip pat yra reikalingas modernizavimas“, – sako K. Viščiūnienė.
