Verslo atstovai tikina, kad didesnis pelno mokesčio kąsnis biudžete suteiktų tik laikiną sotumo jausmą politikams, bet nualintų visą šalies ekonomiką. Kai kurių politikų nuomone, verslas Lietuvoje yra gana sotus ir gali pasidalyti gaunamu pelnu, rašo „Lietuvos žinios“.
Seime įregistruotas Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo projektas, kuriuo ketinama padidinti juridinių asmenų pelno mokesčio tarifą nuo dabartinių 15 iki 19 procentų. Taip būtų siekiama padidinti įplaukas į valstybės biudžetą, kartu ir perskirstomą per biudžetą BVP dalį.
Verslininkai dar laukia, koks sprendimas bus priimtas, bet nekeičia nuomonės, kad padidinus pelno mokestį, jo mokėtojų sumažės, o žala ekonomikai bus akivaizdi.
Politikai dar nesitraukia, bet jau užsimena, kad mokesčių naštos didinimo veikiausiai pavyktų išvengti smulkiajam verslui.
Biudžetas (ne)išlos
Ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė teigia, kad pelno mokesčio tarifą didinti reikia. „Mes neturime iš ko surinkti biudžeto“, - argumentuoja politikė.
Jonas Karčiauskas, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas, „Audėjo“ generalinis direktorius LŽ sakė, kad padidinusi juridinių asmenų pelno mokestį, valstybė prarastų dalį mokesčių mokėtojų, kurie ir pildo šalies biudžetą. Tokiu būdu, pasak jo, yra žlugdoma šalies ekonomika.
Našta verslui
Algimantas Kondrusevičius, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas, LŽ teigė, kad kiekvienas mokesčių didinimas yra našta verslui, o ateityje labiau apmokestintas verslas virsta našta valstybei.
„Pelno mokesčiui didinti reikalinga turėti pelno. Šiuo metu Lietuvos situacija yra tokia, kad pelno gaus tik tam tikros monopolijos: energetinės įmonės, šilumos tiekimo įmonės.
Įmonės, dirbančios normalioje konkurencinėje aplinkoje, pelno nelabai turės. Norint didinti pelno mokestį, pirmiausia reikia įsitikinti, kas jį įstengs mokėti. Negalima nepastebėti, kad vežėjų sąlygos rinkoje šiuo metu yra sudėtingos dėl brangstančių degalų. Jų kainos iš dalies sparčiai didėja todėl, kad „Mažeikių naftai“ suteikiamos šiltnamio sąlygos ir leidžiama piktnaudžiauti rinkoje, užuot liberalizavus importą“, - sakė jis.
Bandymą didinti maksimalų pelno mokesčio tarifą A.Kondrusevičius vadina neprotingu žingsniu, savo žodžius argumentuodamas tuo, kad norimo efekto - surinkti daugiau lėšų į biudžetą - jis neduos.
„Kur jie trauksis?“
Verslo atstovai pelno mokesčio didinimo nevengia sieti su galimais bankrotais ar bėgimu iš šalies rinkos į tas šalis, kuriose pelno mokestis yra joms patrauklesnis.
„Mūsų verslas yra labai mobilus. Mums Lietuva yra šalis, kur atvažiuojame pernakvoti, auginame vaikus ir mokame mokesčius. Valdžia turėtų pagalvoti apie tai, jog jeigu verslo aplinka taps nejauki čia, mokesčių mokėti mes galime išeiti kitur“, - perspėja A.Kondrusevičius.
B.Vėsaitė, išgirdusi apie tokius vežėjų ketinimus, teigia, kad grasinimai yra blogas gynybos būdas. „Kur jie trauksis - gal į Baltarusiją?“ - retoriškai klausia B.Vėsaitė.
Smulkiajam verslui naštos nedidins
Skaičiavimais paremtus verslininkų argumentus, esą pelno mokesčio didinimas nepadėtų surinkti daugiau pinigų į šalies biudžetą, politikė atremia siūlydama pažvelgti į įmonių pelną.
„Nuo 2002 metų jis padidėjo 30 kartų, o atlyginimai - tik 2 kartus, - dėstė B.Vėsaitė. - Polinkis toks, kad su darbuotojais neskubama dalytis. Manau, reikėtų pagalvoti ir apie dividendų apmokestinimą.“
Tačiau verslas mato vis mažiau galimybių ateityje gauti tokį pelną. Ar tinkamiausias laikas priimti tokį verslą erzinantį sprendimą kaip tik tuo metu, kai visą šalies ekonomiką pradeda apimti nusivylimo nuotaikos?
„Jeigu klausysime vien verslo, toks laikas niekada neateis. Mes leidome sustiprėti verslui ir prieš Lietuvai įstojant į ES, ir po narystės“, - atrėmė Seimo narė.
Kalbėdama apie smulkųjį verslą, B.Vėsaitė nebuvo tokia griežta ir neatmetė galimybės, jog bus įmanoma susitarti, kad pelno mokesčio didinimas būtų diferencijuotas ir neliestų mokesčių naštos pakelti nepajėgių smulkiųjų įmonių.
Pasak pašnekovės, ūkį pertvarkyti reikėtų skatinant pridėtinę vertę ir darbo našumą didinančias investicijas. „Jau turime pelno mokesčio lengvatas investicijoms į mokslinius tyrimus. Efektą duotų investicijos į naujas technologijas. Tad lengvatas taikyti reikėtų toms įmonėms, kurios taikys naujas technologijas ir taip didins darbo našumą. Kitu būdu konkuruoti Europos rinkoje vargu ar bus įmanoma“, - kalbėjo ji.
