Įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis pasakojo, kad situacija dėl statybinių medžiagų šiuo metu yra gana prasta.
„Statybinių medžiagų kainos pakilo. Prasidėjus karui Ukrainoje nutrūko ryšiai su Rusija, Baltarusija ir Ukraina. Šios trys šalys buvo pagrindinės metalo, armatūrinio plieno tiekėjos. Dabar po truputį jau randame alternatyvų, kitus tiekėjus.
Dabar matome, kad vienos medžiagos pinga, pavyzdžiui, metalas. Tačiau brangsta kitos medžiagos – stiklas, aliuminis reikalingas langų gamybai. Auga ir polisterolo kainos, o ši medžiaga reikalinga pastatų šiltinimui“, – aiškino bendrovės vadovas.
Anot jo, statybinių medžiagų kainos pasiekė visų laikų rekordus.
„Dabar nežinome, kokia bus galutiniai statybų kaštai ir kiek galėsime pardavinėti žmonėms butus. Pavyzdžiui, turime jau projektų, kurie beveik baigti, jiems trūksta durų. Tačiau jos jau 45 proc. brangesnės nei buvome numatę anksčiau. Tačiau projektus reikia užbaigti ir atsiradusias papildomas išlaidas turėsime padengti savo pelno sąskaita.
Kiti dar tik pradedami statyti projektai irgi bus brangesni. Ir jų kainų augimą jau turės padengti būsimieji pirkėjai“, – sakė bendrovės vadovas.
Prekių tenka laukti keletą mėnesių
A. Avulio teigimu, statybinės medžiagos ne tik pabrango, tačiau jų tiesiog nėra, tenka laukti kelius mėnesius.
„Dabar kai perkame medžiagas, sumokame avansą, tačiau net nežinome, kada tas medžiagas gausime. Mums sako, kad prekių atvežimo data bus patikslinta vėliau. Yra ir tokių statybinių medžiagų, kurias užsakėme šiandien, bet gausime tik rudenį.
Tokių sudėtingų verslo sąlygų per 30 metų dar nemačiau. Tačiau dabar pirmą kartą per 30 metų tenka išgyventi karą, kuris visai šalia Lietuvos. Tad turime karo pasekmes, su kuriomis kažkaip tenka tvarkytis“, – sakė statybų bendrovės vadovas.
Statybinių prekių parduotuvės „Pasidaryk pats“ vadovas Remigijus Minkevičius pasakojo, kad šiuo metu sutriko dalies gaminių tiekimas.
„Rusiškų ir baltarusiškų prekių mes niekada neturėjome. Prekes vežamės iš Italijos, Vokietijos, Lenkijos. Tačiau karas paveikė ir mūsų tiekėjus, jie negauna reikalingų medžiagų, komponentų, todėl negali pagaminti tam tikrų įrenginių. Tad prekių tenka laukti keletą mėnesių. Laukimo terminas priklauso nuo prekių grupės.
O klientų tikrai nesumažėjo, žmonės taip pat aktyviai perka santechnikos įrenginius. Tačiau dabar jau dažniau atkreipia dėmesį į kainą, ieško pigesnių prekių. Ne visi gali sau leisti pirkti pabrangusius santechnikos įrenginius“, – komentavo parduotuvės vadovas.
Dar vienas svarbus aspektas – statybinių medžiagų kaina
Tuo metu Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas skaičiavo, kad statybinių medžiagų kainos jau taip drastiškai nebeauga, kaip karo Ukrainoje pradžioje.
„Tačiau kol kas statybininkai negali pateikti pasiūlymų perkančiosioms organizacijoms, nes nežino, už kiek pastatas bus pastatytas.
Be to, ilgėja pristatymo terminai, tačiau verslas intensyviai dirba ir ieško naujų tiekėjų. Tačiau rangovas turi patikrinti, ar medžiagos yra kokybiškos, ar jos turi reikalingus sertifikatus. Vis tai užtrunka“, – pasakojo asociacijos prezidentas.
Pasak D. Gedvilo, statybinių prekių deficito nėra, vienintelis klausimas kyla tik dėl kainų ir pristatymo.
„Prasidėjus karui teko nutraukti prekybinius santykius ne tik su Rusija ir Baltarusija, bet ir Ukraina. Iš Mariupolio pirkome lakštinį plieną. Dabar metalo tenka ieškoti Turkijoje, Indijoje, Brazilijoje, Malaizijoje. Dalį metalo perkame ir iš Europos – Skandinavijos, Vokietijos, Lenkijos.
Statybininkams trūksta ir medienos, Lietuva ja aprūpinti negalės. Tad irgi teks vežtis iš kitų Azijos ir Europos šalių“, – vardijo statybininkų atstovas.
Dalis pastatų liks neužbaigti?
Anot D. Gedvilo daugiau nei pusė statybos apimčių sudaro viešieji pirkimai.
„Valstybė yra viena iš didžiausių užsakovių statybų sektoriuje. Užsakovai turėtų indeksuoti statybinių medžiagų pabrangimą dėl nenumatytų aplinkybių. Viešųjų pirkimų sutartys turėtų būti tikslinamos, tačiau užsakovai to nedaro. Didelė tikimybė, kad daug projektų sustos. Yra suplanuotas valstybės biudžetas, patvirtinta valstybės investicijų programa. Toje programoje numatyti konkretūs projektai, kas bus statoma, naudojant mūsų biudžeto lėšas ir Europos Sąjungos pinigus.
Tačiau jei statybų kaina nebus indeksuojama, statybas teks stabdyti. O jeigu statybos sustos, tada užteks ir statybinių medžiagų, ir darbuotojų. Didelė tikimybė, kad visi viešieji pirkimai sustos“, – įspėjo asociacijos prezidentas.
Jo teigimu, nebaigtų statybų pavyzdžių esame matę ir anksčiau.
„Nebaigtą statyti stadioną nugriovėme. Taip pat teko mokėti brangiai už šildymą, nes nebuvo pabaigtą pastatyti kogeneracinė elektrinė. Statybininkų asociacija pateikė pasiūlymus Vyriausybei, kad būtų suformuotas rezervas ir nustatyta, kaip tuo rezervu naudotis kompensuojant atskirų projektų pabrangimą.
Tačiau pateiktame valstybės biudžeto projekte to rezervo nematome. Tad darome prielaidą, kad dalis projektų sustos. Tokiu atveju nukentės pati valstybė ir jos žmonės. Dalis lėšų bus įšaldytos, statybos įmonės turės mažinti darbuotojų skaičių, nes jų tiesiog nebereikės“, – prognozavo D. Gedvilas.
