Kainas stebinčio portalo pricer.lt duomenimis, litras dyzelino birželį, palyginti su geguže, Lietuvos degalinėse pabrango 19 centų (10,9 proc.) iki 1,978 euro ir buvo 85 centais (74,7 proc.) brangesnis negu prieš metus. Litras A95 benzino brango atitinkamai 25 ir 82 centais iki 2,066 euro.
Degalų kainos yra viena pagrindinių aukštos infliacijos priežasčių Lietuvoje.
Pokyčiai: persėda į viešąjį transportą, riboja keliones
45,1 proc. respondentų atsakė, kad degalų brangimas keičia jų kasdienio gyvenimo įpročius: dažniau naudojamasi viešuoju transportu, stengiamasi riboti nebūtinas keliones.
Dažniausiai taip atsakė mažesnių miestų ir kaimų gyventojai (46-54 proc.), darbininkai (56,5 proc.) ir asmenys, kurių pajamos vienam šeimos nariui siekia iki 350 eurų per mėnesį (54 proc.).
„Provincijoje jau seniai žmonės kooperuojasi, bendradarbiai vienu automobiliu į darbus vyksta, tam net tokių kainų nereikėjo. Manyčiau, kad ir dabar tokia tendencija išlikusi, vienam važinėti problematiška, reikia skaičiuoti“, – BNS sakė Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys.
Tauragės rajono, kur viešasis transportas yra nemokamas, meras Dovydas Kaminskas sako, jog maršrutiniais autobusais gyventojai naudojasi aktyviai, tačiau jis kol kas nelinkęs to sieti su brangstančiais degalais.
„Aktyvumas didelis, tačiau tokių duomenų, kad žmonės į viešąjį transportą iš automobilio persėdo dėl pabrangusių degalų, bijočiau taip teigti kaip faktą. Galbūt yra tokių, kurie pradeda galvoti apie tai, jeigu yra patogus maršrutas, tačiau nesakyčiau, jog tai masinis reiškinys“, – BNS sakė D. Kaminskas.
Pasak mero, žmones įpročius privers pakeisti ne tik didėjanti kuro kaina, bet ir patogi vietinio susisiekimo sistema, o jos sukūrimui dar reikia laiko ir kitų resursų.
„Tauragė, atrodo, yra bene labiausiai automobilizuota vieta Lietuvoje, gal 80 proc. gyventojų važinėja asmeniniu transportu. Reikia pakeisti žmonių įpročius, o tam reikia pasiūlyti itin patogią ir kokybišką paslaugą. Dirbame dėl to, daug atlikta, bet dar daug padaryti reikia“, – kalbėjo D. Kaminskas.
V. Šukys sako, kad savo artimoje aplinkoje pastebi besikeičiančius įpročius.
„Bendraujant su žmonėmis iš savo aplinkos jaučiasi, kad planuojama atidžiau – kas turi galimybę, persėda į ekonomiškesnį automobilį, kad kelionės būtų pigesnės. Matyt, tokia reakcija į kainas“, – kalbėjo V. Šukys.
Didmiesčiuose įpročiai nesikeičia
Apklausos rezultatai rodo, kad brangstantys degalai mažiausiai paveikė 30-39 metų aukštąjį išsilavinimą įgijusius aptarnavimo ir technikos srityse dirbančius Vilniaus ir kitų didmiesčių gyventojus – dėl šios priežasties įpročių nekeitę atsakė 34–39,5 proc. šių respondentų.
„Atvažiavus į Kauną ir stovint kamščiuose neatrodo, kad įpročiai būtų pasikeitę. Vilniaus centre, kur stovėjimo aikštelės perpildytos, bet žmonės vistiek veržiasi su automobiliais, važinėja po vieną, toks individualumas mane stebina, ypač žinant, kad viešojo transporto sistema gana gerai išvystyta“, – BNS sakė V. Šukys.
Jo manymu, dalis Lietuvos gyventojų įpročių nekeičia ir todėl, kad kainų augimą bando kompensuoti degalais apsirūpindami Lenkijoje ir Baltarusijoje.
„Iš pradžių dėl lengvatų buvo Lenkija, dabar – Baltarusija. Mes gauname iš degalinių tokių signalų, kad iš kai kurių pasienio regionų išvežami pinigai, įtaka tikrai jaučiasi. Tai blogai ir mūsų valstybei. O jeigu galima gauti pigių degalų iš Baltarusijos, tai kodėl keisti įpročius?“ – klausė Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas.
Dalis Lietuvos gyventojų kainų augimo nesureikšmina.
Pensininkams, bedarbiams ir studentams brangstantys degalai dažniausiai atrodo neaktualu – taip atsakė 52 proc. vyresnių nei 70 metų apklaustųjų, 38 proc. darbo neturinčių žmonių ir 45 proc. studijuojančiųjų.
Tikslūs tyrimo rezultatai
„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausta, ar brangstantys degalai veikia jų kasdienio gyvenimo įpročius.
Atsakymai: taip (dažniau vykstu viešuoju transportu, stengiuosi riboti nebūtinas keliones ir pan.) – 45,1 proc., įpročių dėl brangstančių degalų nekeičiau – 29,1 proc., man tai neaktualu – 25,8 proc.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko birželio 9-18 dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu.
Jos metu apklausti 1003 pilnamečiai šalies gyventojai 27 miestuose ir 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 10 procentų.
