Vyriausybei savo prognozėje paskelbus, kad 2012–aisiais šalies biudžetas, įskaitant Europos Sąjungos (ES) lėšas, augs daugiau kaip 9 proc., Vilniaus universiteto (VU) profesorius ekonomistas Povilas Gylys įžvelgia, kad tam įtakos gali turėti didėjančios infliacinės pajamos, dėl gyventojų santaupų leidimo atsigausiantis vidaus vartojimas, emigrantų į Lietuvą atsiunčiami pinigai bei vėl, nors ir iš lėto, atsukami bankų paskolų kraneliai.
Kaip yra pareiškęs Premjeras Andrius Kubilius, kitąmet planuojama surinkti 13 proc. daugiau mokesčių, o tokie skaičiai grįsti oficialiomis ekonomikos augimo prognozėmis ir dabartine statistika, kuri rodo, jog ekonomika sparčiai atsigauna. Tiesa, Ministras Pirmininkas ragina neatsipalaiduoti ir nepulti išlaidauti.
Vertindamas šias prognozes ekonomistas P. Gylys sako, kad pirmiausia dalis kitų metų valstybės augimo gali būti siejama su neigiama priežastimi – vadinamomis infliacinėmis pajamomis.
„Jeigu kaina auga, PVM dalis kainoje, vadinamosios infliacinės pajamos, taip pat auga. Į biudžetą renkami realūs pinigai, jeigu kainos kyla, tai surenki daugiau“, – Eltai sakė VU profesorius.
P. Gylio vertinimu, kita prognozės dalis siejama su realiu ekonomikos augimu. Tiesa, augimą ekonomistas prognozuoja atsargiai.
„Kadangi, pirma, jis daugiau grindžiamas tuo, kad mūsų eksportas toliau augs. Mes gi praktiškai iš esmės iš to ir atsigauname, ir neaišku, kaip bus su vidaus rinka. Jeigu iš tikrųjų vidaus rinka, namų ūkiai pradės naudoti savo santaupas, kurių yra apie 25 mlrd. litų, jeigu jie truputį užsikrės Andriaus Kubiliaus skatinamu optimizmu, tai galbūt truputį atvers pinigines, ir vidinė paklausa didės.
Jeigu atidarytų kreditinius kanalus dar ir bankai. Sunku pasakyti, kaip jie elgsis, į tai atsargiai žiūriu, matyt, bankai visada žiūrės į konkrečią situaciją, ir nesu tikras, kad jie tai darys. Neužmirškime, kad dar kokius 3 mlrd. litų į namų ūkius atsiunčia iš „britų“ (Didžiosios Britanijos. – ELTA), ateina iš ES. Iš jų mes ir kvėpuojame. Premjeras nori mums kol kas įkvėpti optimizmo, ir iš dalies tai yra pateisinama, iš dalies, manyčiau, to optimizmo yra per daug“, – komentavo ekonomistas.
Tuo tarpu vertindamas trečiadienį paskelbtą Tarptautinės reitingų agentūros „Fitch“ Lietuvos Vyriausybės skolinimosi reitingo perspektyvos pagerinimą, P. Gylys atkreipė dėmesį į tai, kad nereikėtų aklai pasikliauti tokiais reitingais, ir apskritai sukritikavo reitingų kompanijų vaidmenį pasaulinėje ekonomikoje.
„Viena vertus, yra pozityvi žinia – tavo kredito reitingas yra pagerinamas, skolintis turėtume pigiau. Bet mes daug ką skolinamės savo viduje iš savo komercinių bankų, kurie nenori skolinti verslui, bet noriai skolina Vyriausybei, kadangi tai yra patikimas kredituojamas subjektas“, – kalbėjo pašnekovas.
Ekonomikos ekspertas siūlė šalį vertinti ne tik pagal biudžeto deficitą, kaip yra šiuo metu, bet ir vertinti nedarbo lygį, emigraciją, viešojo sektoriaus, sveikatos apsaugos, švietimo situaciją.
„Jie žiūri tik į biudžeto deficitą ir manau, kad tai yra vienas didžiausių globalių nesusipratimų, dėl kurių diskutuoja pasaulio ekonomistai. Jie praktiškai nieko nemato, mato tik biudžeto deficitą, bet pažiūrėkime, kokia yra viešojo sektoriaus situacija, ką daryti su emigracija. Jie nenagrinėja kaip visumos, paima dalelytę, biudžeto deficitą, ir pagal tai formuoja reitingą. Tai, kad jie vadovaujasi siauru deficito požiūriu, skolos didėjimo perspektyva, vertinu neigiamai. Manau, tai procikliška“, – sakė VU profesorius.
Pagal naujausią Lietuvos banko makroekonominę prognozę, vidutinė metinė infliacija šiais metais turėtų sudaryti 3,8 proc., o 2012 m. – 3,9 proc. Vidaus paklausa, o ypač privatusis vartojimas, atsigauna kiek labiau nei manyta, todėl tikimasi palankesnės ekonominės raidos nei prognozuota anksčiau: realusis BVP 2011 m. turėtų paaugti 5,6 proc., o 2012 m. – 4,8 proc.
Su išorės veiksniais susijusios kainos didėja sparčiau nei tikėtasi, todėl Lietuvoje numatoma ir didesnė vidutinė metinė infliacija: 2011 m. turėtų sudaryti 3,8 proc., 2012 m. – 3,9 proc. Vidaus paklausai tik pradedant atsigauti, jos spaudimo kainoms kol kas nėra, tačiau gali atsirasti vidaus paklausai sustiprėjus, rašoma Lietuvos banko makroekonominėje prognozėje.
Šių metų pradžioje metinė infliacija Lietuvoje sumažėjo dėl bazės efekto, tačiau tebebuvo didesnė nei ES ir euro zonoje. Metinę infliaciją Lietuvoje daugiausia lemia didėjančios maisto produktų, degalų ir administruojamosios kainos, kurių kaita glaudžiai siejasi su pasaulinių kainų tendencijomis.
