Tai reiškia, kad vidutinė senatvės pensija padidėtų nuo 377 eurų šiais metais iki 404 eurų kitąmet, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 399 iki 428 eurų, portalą tv3.lt informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Taigi vidutinė pensija, ministerijos skaičiavimais, galėtų didėti 27–29 eurais. Tačiau paprastai mažesnės pensijos po indeksavimo didėja mažiau, o didesnės – daugiau, priklausomai nuo sukaupto stažo ir apskaitos vienetų.
Beje, Finansų ministerija prognozuoja, kad per šiuos metus vidutinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) turėtų padidėti apie 6,5 proc. iki 1380 eurų. Vadinasi, pensijos nuo kitų metų pradžios augtų truputį sparčiau nei darbo užmokestis.
„Senatvės pensininkai ir gaunantieji netekto darbingumo pensijas patiria didžiausią skurdo riziką, o ekonominės galimybės leidžia tęsti pensijų indeksavimą ir kitais metais, nepaisant koronaviruso pandemijos sukeltų sunkumų.
Kadangi jau aišku, kad Lietuvos ekonomikos nuosmukis yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, galime optimistiškai žvelgti į ateitį. Gana geri rodikliai suteikia galimybę pasirūpinti pačiais silpniausiais ir atiduoti skolą už jų ilgametį indėlį prisidedant prie visuomenės gerovės“, – pranešime cituojamas socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Pensijų indeksavimui kitiems metams papildomai iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto prireiks 249 mln. eurų.
Finansų ministerijos paskelbtame ekonominės raidos scenarijuje prognozuojama, kad šiais metais Lietuvos ekonomika susitrauks vos 1,5 proc., o kitąmet bendrasis vidaus produktas augs 3,3 proc. Taigi Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje.
Palyginimui – 2010 metais ekonomika susitraukė 14,8 proc.
Pensijų indeksavimo koeficientas apskaičiuojamas išvedus 7 kalendorinių metų darbo užmokesčio fondo vidurkį. Norint apskaičiuoti indeksavimo koeficientą 2021 metams, atsižvelgiama į 2017, 2018 ir 2019 metų darbo užmokesčio fondo pokytį bei prognozes 2020, 2021, 2022 ir 2023 metams.
Šiuo metu galioja taisyklė, kad pensijos negali būti indeksuojamos, jeigu einamųjų ir po jų sekančių kalendorinių metų BVP augimas arba darbo užmokesčio fondo pokytis yra neigiamas, tačiau to siūloma atsisakyti įvertinus keletą faktorių: pirma, Lietuvos ekonomikos susitraukimas menkas, antra, darbo užmokesčio fondo pokytis – teigiamas tiek šiemet, tiek kitąmet, trečia, senatvės pensininkai ir neįgalieji patiria didžiausią skurdo riziką, o Lietuva yra įsipareigojusi mažinti pajamų nelygybę.
Sprendžiant iš ministerijos pateiktos pozicijos, artimiausiu metu Seime turėtų būti pateiktas įstatymo projektas, kuriuo būtų naikinama nuostata, draudžianti pensijų indeksavimą esant neigiamam einamųjų metų BVP pokyčiui.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu senatvės pensiją gauna beveik 611 tūkst. gyventojų, o netekto darbingumo – dar per 131 tūkst. gyventojų.
Neturintys būtinojo 15 m. pensijų draudimo stažo gauna vidutiniškai 210 eurų senatvės pensiją, o turint būtinąjį stažą vidutiniškai mokama 400 eurų dydžio senatvės pensija.
Vidutinė neįgalumo pensija yra beveik 300 eurų, o netekto darbingumo – beveik 245 eurai.
Nuo šių metų pradžios iki liepos mėnesio pabaigos „Sodra“ surinko 2,064 mlrd. eurų pensijų draudimo įmokų ir išmokėjo 2,025 mlrd. eurų išmokų. Taigi ši draudimo rūšis šiemet turi beveik 40 mln. eurų perteklių.
Vis dėlto leidus per karantiną nukentėjusiems kurį laiką nemokėti įmokų, bendrai „Sodra“ šiemet išleidžia daugiau pinigų nei surenka ir visoms išmokoms laiku sumokėti naudoja per kelerius ankstesniais metus sukauptą rezervą.
