Nuo šių rodiklių priklauso, kiek pajamų į rankas gaus minimalią ar kiek didesnę algą uždirbantys darbuotojai.
Lietuvos bankas skaičiavo, kad MMA nuo kitų metų turėtų būti 888 eurai. Tačiau darbdaviai ir Vyriausybė su tuo nesutiko.
MMA kitąmet didinti 110 eurų – nuo dabartinių 730 eurų iki 840 eurų neatskaičius mokesčių ir socialinio draudimo įmokų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tikino, kad MMA kėlimas reikšmingai nepaveiks infliacijos.
„MMA kėlimas yra ypatingai svarbus mažiausias pajamas gaunantiems darbuotojams. Tiek dėl jų pajamų didinimo, tiek dėl šešėlinės darbo rinkos mažinimo, tiek dėl geresnių socialinių garantijų.
Manome, kad MMA kėlimas yra reikalinga ir reikšminga priemonė. Todėl šis didinimas turėtų būti ir kaip kompromisas tarp to, kokius skaičius įvardijo darbuotojai ir darbdaviai, ir realių ekonominių prielaidų, kurias matome dabartinėse Finansų ministerijos prognozėse“, – aiškino M. Navickienė.
Tuo metu, kaip sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė, NPD siūloma didinti 85 eurais – nuo dabartinių 540 eurų iki 625 eurų. Pasak ministrės, dėl tokio žingsnio gyventojai į rankas gaus 83 eurais.
NPD galės realiai pasinaudoti tik tie darbuotojai, kurių darbo užmokestis kitais metais bus mažesnis už 1926 eurus. Uždirbantiems daugiau NPD nebus taikomas.
Šiuo metu 730 eurų MMA uždirbantis darbuotojas paprastai į rankas gauna beveik 550 eurų (kiek mažiau, jeigu kaupia pensiją II pensijų pakopoje).
Jeigu NPD skaičiavimo formulė nepasikeis, o iki 625 eurų bus padidintas tik pats dydis, tuomet, nuskaičius mokesčius, iš 840 eurų MMA į rankas liks 638 eurai.
Taip į rankas mokamas arba neto atlyginimas Lietuvoje padidėtų 88 eurais arba 16 proc.
Naujausiomis Finansų ministerijos prognozėmis, šiemet vidutinė metinė infliacija sudarys 17,8 proc.
Vadovaujantis Darbo kodeksu, MMA gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą. Kvalifikacijos reikalaujantis darbas turi būti apmokamas daugiau.
Profesinės sąjungos ir darbdaviai nesutarė
Pagal Darbo kodeksą, siūlyti kitų metų minimalią algą Vyriausybei turi darbdavių, darbuotojų ir valdžios atstovus vienijanti Trišalė taryba. Bet šiuo klausimu joje nebuvo sutarimo.
Su MMA yra glaudžiai susiję ir kai kurių specifinių profesijų atlyginimai. Pvz., nemažai vairuotojų oficialiai uždirba 1,65 MMA, nuo kurių sumokamos socialinio draudimo įmokos ir kiti mokesčiai. Kitą dalį jie gauna kaip dienpinigius, kurie taip pat neapmokestinami, kas mažina vairuotojų socialines garantijas.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu iki 730 eurų per mėnesį uždirba beveik 140 tūkst. šalies gyventojų.
Lietuvos bankas neseniai paskelbė skaičiavimus, kuriais vadovaujantis buvo siūloma MMA kitais metais kelti du kartus (pirmą kartą nuo Naujųjų, antrą – nuo antrojo metų pusmečio): pirmiausia iki beveik 800 eurų, o vėliau – iki 888 eurų.
Dėl labiau didinamo MMA paprastai prieštarauja darbdavius vienijančios organizacijos. Didesnės algos reiškia, kad įmonės ir organizacijos turės išleisti daugiau pinigų darbo užmokesčio fondui ir mokesčiams.
Jeigu jų pajamos liks tokios pačios, o dėl MMA padidinimo išlaidos išaugs, jie turės susitaikyti su mažesniu pelnu. Kita išeitis – auginti pajamas didinant parduodamų prekių ir paslaugų kainą arba mažinti išlaidas atleidžiant darbuotojus.
Darbuotojus vienijančios organizacijos pasisako už kuo didesnį MMA didinimą. Ypač šiuo metu, kai kainų augimas Lietuvoje viršija 20 proc.
Paprastai augant minimaliam darbo užmokesčiui didėja ir vidutinis darbo užmokestis, nes matydami keliamą algą kolegoms darbuotojai prašo padidinti užmokestį ir jiems.
