Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovai kiek anksčiau naujienų portalui tv3.lt teigė, kad, įvykus susidūrimui su žvėrimi, vėliau policijos pareigūnai aiškinasi visas eismo įvykio detales.
„Įvykus eismo įvykiui, aiškinamasi aplinkybės. Vairuotojui administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik išsiaiškinus visas įvykio aplinkybes ir nustačius, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles. Pavyzdžiui, viršijo nustatytą važiavimo greitį, pažeidė lenkimo, manevravimo taisykles ir pan. Jei nustatoma, kad vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus – baudos dydis priklauso nuo padaryto pažeidimo“, – tąkart kalbėjo Daiva Žilinskė.
Tačiau jeigu įvykio metu vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, jam gali tekti susimokėti ne tik baudą, bet ir atsisveikinti su vairuotojo pažymėjimu, o kai kuriais atvejais net ir su automobiliu.
„Jeigu vairuotojas pasišalina iš tokio eismo įvykio vietos, jam gali grėsti ne tik bauda, bet ir teisės vairuoti atėmimas.
Atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnyje:
- pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 1,1 tūkst. eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 850 iki 2 tūkst. eurų;
- pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1,1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 2 tūkst. iki 2,6 tūkst. eurų.
Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų.
Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas“, – įstatymines gaires aiškino policijos atstovė.
Kas gali padėti išvengti susidūrimo?
Policijos atstovė pridūrė, kad vairuotojai gali sumažinti tikimybę kelyje susidurti su žvėrimi, jeigu bus laikomasi svarbiausių patarimų.
„Pirma, visi eismo dalyviai turi vykdyti Kelių eismo taisykles. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino važiavimo greičio. Atsižvelgti į vietovę (miškinga, kelias arti miško, atvirų vietovių (laukų). Atkreiptinas dėmesys, kad nereti atvejai, kai laukiniai gyvūnai „užklysta“ ir į miestų, miestelių gatves.
Apie tikimybę kelio ruože susidurti su laukiniais gyvūnais įspėja įspėjamasis kelio ženklas „Laukiniai gyvūnai“. Vadinasi, vairuotojas privalo lėtinti važiavimo greitį, kad atsiradus kliūčiai, bet kuriuo momentu galėtų tinkamai reaguoti, suvaldyti transporto priemonę, prireikus – sustoti.
Būtina stebėti kelkraščius – dažniausiai gyvūnai į važiuojamąją kelio dalį įbėga nuo krūmais, medžiais apaugusio kelio krašto, iššoka iš griovio, tamsiuoju paros metu, ypač anksti ryte, sutemus.
Svarbu – pasirinkti saugų važiavimo greitį. Pastebėjus kelkraštyje stovintį gyvūną – važiuoti pro jį itin atsargiai, lėtai, galbūt net sustoti. Nemirksėti žibintų šviesomis, nenaudoti garsinio signalo, kadangi apakinto ir išgąsdinto gyvūno elgesys paprastai nenuspėjamas ir gali būti labai pavojingas“, – pastebėjo D. Žilinskė.
Sukritikavo ultragarsinių švilpukų naudojimą
Kiek anksčiau dalis policijos atstovų skelbė akciją, kurios metu vairuotojams buvo dalijami ultragarsiniai švilpukai, dažniausiai tvirtinami prie priekinio bamperio arba šoninio veidrodėlio. Tokių prietaisų tikslas – atbaidyti žvėris, kad šie neišbėgtų į kelią.
Visgi ultragarsinių švilpukų nauda suabejojo kai kurie specialistai. Štai miškininkas Raimundas Ereminas teigė, kad tokia prevencinė priemonė išgelbėti nuo susidūrimo gali ir nepadėti.
„Man atrodo, kad žmonėms reikia daikto. Jie galvoja, kad, nusipirkus daiktą, jie galės važiuoti greičiau.
Dažnai būna atvejų, kai toks daiktas įsigyjamas, tačiau jis pritaikomas ne Lietuvoje sutinkantiems žvėrims, bet žmonės vis tiek važiuoja greitai.
Tiksliau atsakyti apie ultragarsinio švilpuko naudą galėtų medžioklėtyros laboratorija. Bet bet kuriuo atveju – tai yra teorinis žaidimas, žmonės prisigalvoja daiktų. Labai keista, kad policija dalija tokius dalykus. Juk ar yra švilpukas žmogui, kuris eina be atšvaito?“ – klausė R. Ereminas.
Pavojus yra visada
Miškininkas, paklaustas, kada gi žvėrys kelyje migruoja dažniausiai, išskyrė kelis esminius laikotarpius, tačiau taip pat pabrėžė, kad pavojus kelyje susidurti su gyvūnais išlieka visada.
„Tikimybė žvėrių judėjimui yra visada. Sakoma, kad rudenį briedžiai migruoja į žiemos ganyklas, o pavasarį jie keliauja į pelkynus, vasaros ganyklas. Miškuose briedžių, elnių, stirnų yra be galo didelis kiekis, šernų taip pat, todėl pavojus yra visada. Jeigu važiuojate pro mišką, ypač vakare, naktį arba esant rūkui, reikėtų važiuoti kur kas lėčiau“, – perspėjo pašnekovas.
Tiesa, E. Ereminas priduria, kad galbūt dabartinės klimato tendencijos žvėrių judėjimą kiek prislopino.
„Čia aš galiu tik spėti, bet kadangi Lietuvoje to sniego yra mažiau, žvėrys gali lengviau susirasti maisto, tai galbūt jie netgi rečiau juda į skirtingas teritorijas. Labai sunku įvertinti klimato kaitos daromą įtaką, bet jeigu anksčiau buvo 30–40 centimetrų sniego, reiškia, žvėrys turi keliauti, ieškoti maisto, šiuo momentu jiems galbūt to daryti ir nereikia.
Ta migracija dabar gali būti labiau susijusi su poravimusi, teritorijos paieška, bet gal šiek tiek mažiau dėl mitybos“, – svarstė miškininkas.
Lietuvos policija primena, kad, susidūrus su gyvūnu, privaloma skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 ir klausyti operatoriaus nurodymų.
Jeigu į įvykio vietą atvyks policijos pareigūnai, vykdyti jų nurodymus. Nugaišusiu laukiniu gyvūnu pasirūpina į įvykio vietą pagal prižiūrimą teritoriją atvykę medžiotojų būrelio atstovai.
