Bendrovė „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos užsakymu atliko tyrimą: Lietuvos integracijos į ES poveikio ekonomikai 2002-2006 m. vertinimo rezultatai.
Po faktinės visavertės Lietuvos integracijos į ES 2004 m. jau praėjo keletas metų ir 2004-2006 m.duomenys leidžia bent preliminariai įvertinti galimą integracijos faktinį poveikį. Šiuo metu daugiausia kalbama apie ES finansines lėšas bei jų teikiamą naudą, tačiau tai yra tik vienas integracijos komponentų.
Nustatyta, kad narystė Europos Sąjungoje iš esmės teigiamai paveikė šalies ekonomiką: paspartėjo statybų plėtra, atsirado geresnės perspektyvos transporto sektoriui, sustiprėjo žemės ūkis. Narystė Europos Sąjungoje paskatino eksportą.
Tyrimas rodo, kad ES finansinė parama skatino BVP augimą, darbo našumo padidėjimą. Narystė Europos Sąjungoje turėjo netiesioginį poveikį infliaciniams procesams, nenustatytas statistiškai reikšmingas narystės Europos Sąjungoje poveikis tiesioginėms užsienio investicijoms.
Didžiausias ekonominis narystės Europos Sąjungoje poveikis kyla iš dalyvavimo bendrojoje rinkoje, šis veiksnys BVP augimo tempams 2004-2006 m. pridėjo atitinkamai 1,7, 1,8 ir 1,9 proc. punkto, jei lyginama su scenarijumi, kuriame Lietuva nėra Europos Sąjungos narė. Bendrojo vidaus produkto didėjimui reikšmingą ir neabejotinai teigiamą poveikį turėjo ir Europos Sąjungos parama 2004-2006 m. jis sudarė atitinkamai apie 0,4, 0,5 ir 2,2 proc. punkto.
EKT anksčiau yra atlikusi ir būsimos integracijos poveikio studiją. Kaip ir buvo prognozuota 2002 m. vertinimo studijoje, nustatytas poveikis dėl emigracijos yra ganėtinai nedidelis. Jei dar būtų atsižvelgta į emigrantų siunčiamas perlaidas, tai grynasis ekonominis integracijos paskatintos emigracijos poveikis galėtų būti ir teigiamas. Tačiau tokių statistinių duomenų nėra.
EKT palygino integracinio ir neintegracinio scenarijaus poveikius pagal eilę atskirų tyrimo parametrų, tarp jų - poveikio šalies bendrąjam vidaus produktui (BVP).
