Šie terminai tiek vyrams, tiek ir moterims Lietuvoje nuo kelių mėnesių iki pusmečio bus ilginami ir nuo 2024 m.
Nors Lietuvoje palaipsniui ilginamas pensinis amžius ir būtinasis pensijų stažas, šie reikalavimai kai kuriose šalyse jau dabar yra gerokai didesni.
Dirbti teks pusmečiu ilgiau
Pagal įstatymą, būtinasis pensijų socialinio draudimo stažas – tai socialinio draudimo pensijai nustatyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmė metais.
Būtinasis stažas taikomas:
- asmenų, įgijusių pensijų socialinio draudimo stažą, didesnį už būtinąjį stažą senatvės pensijai skirti, bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai didinti;
- socialinio draudimo netekto darbingumo ir senatvės pensijų gavėjams pagal Šalpos pensijų įstatymą mokamoms pensijų priemokoms apskaičiuoti.
Tuo metu senatvės pensijos amžius – laikas, nuo kada žmogus turi teisę teikti prašymą, kad jam būtų paskirta pensija.
Dabar būtinasis pensijų stažas tiek vyrams, tiek moterims yra 33 metai. Būtent tiek laiko reikia oficialiai išdirbti ir mokėti įmokas „Sodrai“, kad žmogaus pensijos bendroji dalis proporcingai padidėtų.
Nuo 2024 m. šis terminas ilgėja iki 33 metų ir 6 mėnesių. Kitaip tariant, nuo kitų metų reikės būti pradirbus pusmečiu ilgiau, nei reikalaujama dabar.
Apskritai stažo reikalavimas bus ilginamas dar bent kelerius metus, kol vyrams ir moterims jis bus 35 metai.
Taigi, norint gauti visą pensiją 2027 m. reikės būti pradirbus 35 metus.
Prisijungęs prie asmeninės „Sodros“ paskyros, kiekvienas žmogus gali pasitikrinti, kokį pensijų socialinio draudimą jis yra sukaupęs.
Kada bus galima išeiti į pensiją
Be kita ko, senatvės pensijos amžius Lietuvoje taip pat ilginamas kiekvienais metais.
Šiuo metu vyrų pensinis amžius yra 64 metai ir 4 mėnesiai, o moterų – 64 metai.
Nuo 2024 m. pradžios vyrų pensinis amžius bus 64 metai 8 mėnesiai, o moterų – 64 metai ir 4 mėnesiai.
Taigi, kaip numato įstatymas, norintiems gauti pensiją vyrams teks dirbti bent 2 mėnesiais ilgiau, o moterims – 4 mėnesiais ilgiau.
Ir toliau norėdami išeiti į pensiją vyrai dirbs ilgiau nei moterys. Abiejų lyčių pensinis amžius bus lygus tik 2026 m. Tada jis pasieks 65 metus.
Kartu su pensiniu amžiumi ilgėja pensijos išankstinio skyrimo laikas, nes išankstinė pensija gali būti skiriama likus ne daugiau kaip 5 metams iki pensinio amžiaus ir turint sukaupus būtinąjį stažą.
Kiek didės pensijos
„Sodros“ duomenimis, dabar Lietuvoje buvo 619,4 tūkst. senatvės pensijų gavėjų, iš kurių dar dirba daugiau nei 74 tūkst. O štai prieš 5 metus senatvės pensijų gavėjų skaičius tesiekė 599 tūkst.
Išankstinę pensiją spalio mėnesį gavo 7,4 tūkst. gyventojų.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija mūsų šalyje yra 538,5 euro. Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą siekia 574,1 euro, o jo neturint – 342,7 euro.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad 2024 metais vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus.
Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, – 70 eurų ir sieks 644 eurus.
Ministerija prognozuoja, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 45,9 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, – vidutinio 48,8 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ ir esą pamažu artės link tikslo, kad vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos gaunamos į rankas.
2023 metais vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, t. y. 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 513 iki 574 eurų, t. y. 61 euru.
kursą vykdome, o pensijos nesiekia nė ES vidurkio? Gal jau laikas ši klausimą kelti ES parlamente?