Ketvirtadienį Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl, įtariama, interneto svetainių „beta.lt“ ir „grupinis.lt“ valdytojos UAB „Beta Media“ galimo sukčiavimo.
„Tyrimas šių metų birželio 12 d. pradėtas išnagrinėjus ir įvertinus VVTAT pateiktą medžiagą. Tarnybos duomenimis, nuo praėjusios savaitės pabaigos sulaukta vartotojų skundų, kad jie negali pasinaudoti interneto svetainėse „beta.lt“ ir „grupinis.lt“ pirktais paslaugų kuponais.
Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, tyrimą pavesta atlikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams“, – teigiama prokuratūros pranešime.
Nuo sušių rinkinio už 20 eurų iki kelionių
Ir nors tokių skundų dėl minėtos bendrovės praėjusia savaitę VVTAT fiksavo vos kelias dešimtis, dabar sulaukta šimtų gyventojų pranešimų.
„Vartotojai skundėsi, kad elektroninėje parduotuvėje beta.lt įsigijo kuponus įvairioms paslaugoms gauti (masažo, apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir pan.), tačiau dėl „Beta Media“ galimai neatliekamų mokėjimų ar kitų komercinių sutarčių nevykdymo tretiesiems paslaugų teikėjams, vartotojams nesudaromos galimybės pasinaudoti šiomis paslaugomis ir negrąžinami už paslaugas sumokėti pinigai.
Vartotojai paklausimuose taip pat nurodė, kad „Beta Media“ į rašytines pretenzijas atsakymo bei paaiškinimų neteikia. Iki tol dėl bendrovės veiksmų skųsdavosi tik pavieniai vartotojai“, – naujienų portalui tv3.lt atsiųstame komentare paaiškino VVTAT atstovė Dalia Malinauskienė.
VVTAT žiniomis, teismas nėra priėmęs sprendimo iškelti bendrovei nemokumo bylą ir paskirti nemokumo administratorių. Todėl šiuo metu vartotojai dėl pažeistų savo teisių gali kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, neatimant vartotojo teisės kreiptis tiesiogiai į teismą.
Pasak pašnekovės, į tarnybą dėl minėtos bendrovės veiksmų jau kreipėsi beveik 300 gyventojų, o išleistos sumos kuponams buvo įvairios.
„Nuo sušių rinkinio už 20 eurų iki kelionės į Turkiją, kuri šeimai kainuoja ir 2 tūkst. eurų“, – paaiškino ji.
Bankrutuojančios įmonės vadovas pateikė prašymą
Pasak D. Malinauskienės, reaguodami į padidėjusį vartotojų prašymų skaičių, tarnyba kreipėsi į „Beta Media“ dėl paaiškinimų apie sandorių su vartotojais nevykdymą.
„VVTAT taip pat nurodė, kokios poveikio priemonės gali būti taikomos už teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Atsakymo pateikimui VVTAT nurodė terminą iki birželio 12 d.“, – teigė D. Malinauskienė.
Tačiau, kaip trečiadienį naujienų portalui tv3.lt sakė D. Malinauskienė UAB „Beta Media“ vadovas pateikė prašymą, kad terminas atsakymo pateikimui būtų pratęstas dar 10 dienų.
„Planuojame pratęsti 5 darbo dienoms“, – sakė ji.
Paslaugas suteiks tik socialiai atsakingi verslai?
Advokatų profesinės bendrijos „Strategum“ teisininkas Vytautas Dargis naujienų portalui tv3.lt antrina, kad kol kas nėra jokios informacijos apie tai, kad įmonė būtų pateikusi prašymą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
Tačiau V. Dargis paaiškina, kad jei bankroto byla bus iškelta, tolimesni įvykiai priklausytų nuo to, ar įmonė pati bandys tartis su savo kreditoriais, t.y. paslaugų teikėjais, ar jie norės suteikti pagalbą, o galbūt ir ne.
„Žiūrint iš klientų pozicijos, labai svarbu suprasti, kad jie sudarė sutartį su beta.lt arba grupinis.lt valdančia įmone, kuri veikia savo vardu. Tuo metu juridinis asmuo taip pat buvo sudaręs sutartį su paslaugų teikėjais.
Kitaip tariant, paslaugas pardavinėjo būtent minėtų portalų atstovai, o vėliau jie persamdydavo kitas įmones, kad tos paslaugos būtų suteiktos klientams. Tad dabar atsakomybė prieš gyventojus, prieš vartotojus tenka būtent pačiai portalo valdytojai. Jeigu paslaugų teikėjai gavo pinigus, tai jie turėtų ir suteikti tas paslaugas. Jei jie nėra gavę pinigų iš beta.lt ir grupinis.lt, vėlgi kyla klausimas, ar paslaugų teikėjai privalo tą paslaugą teikti“, – paaiškino advokatas.
Tuo metu kai kurios įmonės skelbia, kad klientai vis tiek galės pasinaudoti jų teikiamomis paslaugomis. Tiesa, kaip teigiama, pačių bendrovių sąskaita.
Štai „Eglės sanatorijos“ vadovas Artūras Salda socialiniame tinkle „Facebook“ rašė: „Savo sąskaita aptarnausime visus konkrečiai Eglės sanatorijos paslaugoms įsigytus Beta.lt kuponus, nors už juos nebesitikime gauti nė cento.
<...> Savo sąskaita teks suteikti paslaugų už nemažą sumą, tačiau mums pasitikėjimas ir reputacija yra svarbesni už trumpalaikį nuostolį.“
Pataria, ką svarbiausia padaryti gyventojams
Advokatas V. Dargis mano, kad dabartinėje situacijoje galimai nukentėjusiems gyventojams pirmiausiai būtų pravartu kreiptis į VVTAT.
„Ši institucija pagal įstatymą nagrinėja ginčus tarp vartotojo ir verslo. Tai šioje vietoje aš tikrai kreipčiausi į VVTAT, kadangi tai yra pakankamai paprasta, greita ir nebrangu. Gali būti ir taip, kad visą procesą administruotų VVTAT, tad tai būtų naudinga gyventojams“, – teigė jis.
Be to, užsimenama ir apie dar viena galimybę – galimybę pateikti kreditorinį reikalavimą.
„Jeigu minėtai įmonei bus iškelta bankroto byla, tai pagal įstatymą kiekvienas žmogus, kuriam yra skolinga bankrutavusi įmonė, turi teisę teikti kreditorinį reikalavimą.
Tai sąlyginai nėra sudėtinga procedūra, tiesiog rašytinis pareiškimas bankroto administratoriui, kad asmuo būtų pripažintas kreditoriu ir įtrauktas į kreditorių sąrašą“, – paaiškino teisininkas.
Tačiau advokatas svarsto, ar gyventojams apsimoka įsitraukti į bankroto procesą.
„Lietuvoje statistiškai yra tik nedidele dalimi patenkinami kreditorių reikalavimai bankrotų bylose (apie 10 proc.). Tad akivaizdu, kad investuoti į bankroto procesą vartotojams neapsimoka, nes tokiu būdu jie pinigų, greičiausiai, neatgaus arba atgaus tik nedidelę dalį.
Tačiau tai, kaip ir minėjau, priklauso nuo daugelio bylos aplinkybių, pavyzdžiui, kiek turto turi bankrutuojanti įmonė, kreditorių“, – kalbėjo V. Dargis.
Tuo metu policijos atstovų paskelbta informacija apie tai, kad bent jau kol kas ši situacija yra vertintina kaip civiliniai santykiai, pasak advokato, gali būti teisinga.
„Tačiau jeigu vėliau proceso eigoje būtų nustatyta, kad ši įmonė faktiškai buvo nemoki jau kurį laiką, o vadovai apie tai žinojo. Arba vadovai taip pat žinojo, kad įmonė negali atsiskaityti su savo kreditoriais ir vis tiek pardavinėjo paslaugas, puikiai nutuokdami, kad vėliau tų paslaugų nebus galimybės suteikti, tada gali būti keliamas klausimas dėl tokių asmenų baudžiamosios atsakomybės.
Tačiau čia yra tolimas kelias, t.y. jeigu bankroto byloje būtų nustatytos panašios aplinkybės ir būtų inicijuotas ikiteisminis tyrimas. Tada žmonės, kaip nukentėjusieji, galėtų prisijungti prie ikiteisminio tyrimo“, – kalbėjo jis.
Advokatas taip pat įvertino ir galimybę galimai nukentėjusiems asmenims teikti grupinį ieškinį.
„Visų pirma, reikia, kad atsirastų nukentėjusių vartotojų atstovas, kuris sutiktų tą procesą vesti. Tokiu atveju turi dalyvauti ir advokatas, kuris taip pat sutiktų ginti vartotojų interesus.
Susidarius tokiai grupei, kuri bando kreiptis į teismą, pateikdama civilinį ieškinį, procedūriškai tai yra įmanoma“, – teigė V. Dargis.
Tačiau advokatas kelia klausimas, koks būtų tokio teisminio proceso tikslas ir ar jis iš tiesų būtų pravartus.
„Jeigu yra bankrutuojanti įmonė, mes darome prielaidą, kad ji neturi ir turto, tad ką tokia grupė iš bankrutuojančios įmonės prisiteistų ar prisiteisusi atgautų. Žiūrint iš pirmo žvilgsnio, tikimybė yra menka.
Žinoma, yra įmanoma įvairūs variantai, tarkime, jeigu išaiškėtų, kad tos įmonės vadovai elgėsi nesąžiningai, pažeidė tam tikrus reikalavimus. Bet šiuo atveju tikrai yra per anksti kalbėti apie grupinio ieškinio teikimą teismui“, – komentavo teisininkas V. Dargis.
Viliojo nuolaidomis, o vėliau pradingo
Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad apsipirkimų internetu platformas beta.lt ir grupinis.lt valdanti bendrovė „Beta Media“ paskelbė apie bankrotą. Tačiau dar prieš priimtą sprendimą sustabdyti savo veiklą vartotojams buvo siūlomos didelės nuolaidos skirtingoms paslaugoms.
Naujienų portalui tv3.lt skaitytoja Milda tąkart teigė, kad įmonė beta.lt galimai tyčia nusprendė uždaryti savo veiklą ir paskelbti bankrotą.
„Kodėl tyčinis? Nes vos prieš porą savaičių beta.lt viliojo klientus didžiuliais išpardavimais ir apie sunkią padėtį nebuvo nė kalbos. Tai taip išeina, kad kiek galėjo susigrobė paskutinius klientų pinigus ir pabėgo.
Apie bankrotą irgi labai gudriai pranešta penktadienį po darbo valandų, kai niekam neprisiskambinsi. Taip pat tame pranešime nieko neužsiminta, ką daryti klientams“, – pasakoja ji.
Socialiniame tinkle „Facebook“ taip pat sukurta ir atskira grupė, vienijanti asmenis, norinčius susigrąžinti prarastus pinigus. Šia grupę socialiniame tinkle vienija jau daugiau kaip 1 tūkst. asmenų.
Naujienų portalui tv3.lt bandant susisiekti su „Beta Media“ generaliniu direktoriumi Raimundu Adomaičiu, to padaryti nepavyko, mat internetiniame portale „Rekvizitai.lt“ jo nurodytas mobilusis telefonas yra nepasiekiamas.
Tiesa, pats generalinis direktorius savo poziciją išreiškė socialiniame tinkle „LinkedIn“.
„Nepavyko išlaikyti pasikeitusios konkurencinės kovos, suvaldyti augančių skaitmeninės rinkodaros kanalų kaštų ir iš jų gaunamos grąžos, nepavyko toliau eiti augančių nuolaidų vartotojui keliu.
Penktadienį oficialiai pranešus šią žinią spaudoje, per vieną dieną tapau „vagimi“, „veikėju“, kurį „reikia pagauti, sumušti“, kuris „turi pasiaiškinti tautai“ ir t.t.
Keturis kartus kroviau telefono bateriją, nes sulaukiau daugiau, nei 600 skambučių, į didžiąją dalį kurių fiziškai negalėjau atsakyti“, – teigė jis.
Atsakydamas į vieną iš internauto komentarų apie pinigų grąžinimą, R. Adomaitis teigė: „Mes visada buvome tarpininkais tarp paslaugos teikėjo ir galutinio vartotojo. Todėl vartotojas (iš esmės) turi teisę įsigytu kuponu pasinaudoti“.
Tačiau didžioji dalis galimai nukentėjusių klientų tikina, kad paslaugų teikėjai tokių kuponų nepriima, mat bankrotą paskelbusi įmonė jiems nesumokėjo.
Naujienų portalo tv3.lt žurnalistui uždavus klausimą, ar gyventojai gali tikėtis, kad pinigai už nesuteiktas paslaugas jiems bus grąžinti, R. Adomaitis socialiniame tinkle „LinkedIn“ komentaro nepateikė.
O kai kurie vartotojai netgi kreipėsi į policija, norėdami sulaukti pagalbos. Tačiau gyventojams buvo pasiūlyta pirmiausiai iškilusią situaciją išspręsti derybų budu, t.y. kreipiantis į beta.lt atstovus dėl pinigų grąžinimo.
Pasak policijos, taip yra todėl, kad klientai jau buvo sudarę sutartis su beta.lt atstovais, tad teisiškai žala turėtų būti atlyginta civilinio proceso tvarka.
Tuo metu policijos atstovai naujienų portalui tv3.lt taip pat patvirtino, kad nukentėje vartotojai pirmiausiai turėtų kreiptis į VVTAT atstovus.
„Beta Media“ VVTAT akiratyje buvo ir anksčiau
„Novaturas“ pranešė, kad nuo birželio 13 d. nutraukia sutartį su „Beta Travel“ ir proaktyviai perima visus šios kelionių agentūros įsipareigojimus, kurie yra susiję būtent su „Novaturo“ organizuojamomis kelionėmis. Bendrovė užtikrina, kad visas keliones savo klientams įgyvendins, rašoma pranešime žiniaslaidai.
„Mūsų prioritetas neabejotinai yra keliautojų pasitikėjimas, todėl tik pasirodžius pirmosioms žinioms apie UAB „Beta Media“ inicijuojamą bankrotą, nedelsiant ėmėmės aiškintis aplinkybes būtent dėl kelionių agentūros „Beta Travel“ veiklos. Užtikriname, kad iš savo pusės atsakingai atliekame visus reikalingus veiksmus, jog mūsų keliones per šią agentūrą įsigiję klientai nepatirtų jokių nepatogumų – visos „Novaturo“ organizuojamos kelionės įvyks.
VVTAT dar trečiadienį kreipėsi į teisėsaugą prašydama ištirti apie bankrotą paskelbusios apsipirkimo svetainių beta.lt ir grupinis.lt valdytojos „Beta Media“ galimą sukčiavimą.
D. Malinauskienė teigė, kad tokie raštai išsiųsti Generalinei prokuratūrai, Policijos departamentui, Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).
Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė BNS pranešė, kad teismas „Beta Media“ vadovo ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo dar nėra gavęs.
„Beta Media“ apie ketinimą inicijuoti bankrotą pranešė praėjusį penktadienį, išsiuntusi klientams elektroninį laišką. Bendrovės direktorius ir vienintelis akcininkas Raimundas Adomaitis BNS pirmadienį teigė, kad netrukus bus pateiktas ieškinys teismui prašant iškelti bankroto bylą.
VVTAT atstovai sako, kad kiekvieną gyventojų prašymą VVTAT vertins individualiai, priklausomai nuo to, su kuo vartotojas yra sudaręs sutartį. Be to, kuponai ali būti įsigyti iš skirtingų bendrovių: UAB „Beta Media“, UAB „Beta Travel“, UAB „Beta dovana“. Šios bendrovės susijusios, tačiau negrinėjant vartotojo prašymą bus atitinkamai vertinama ir ši informacija.
Registrų centrui pateiktoje „Beta Media“ 2022 metų ataskaitoje rašoma, kad bendrovė uždirbo 232,4 tūkst. eurų grynojo pelno, jos pajamos siekė 1,7 mln. eurų.
Duomenų apie 2023 metus bendrovė Registrų centrui dar nepateikė.
Bendrovei „Beta Media“ dar 2018 metais buvo skirta 4 tūkst. eurų bauda už vartotojų klaidinimą.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) tuomet teigė, kad „Beta Media“ vartotojams suteikė neaiškią ir dviprasmišką informaciją apie paslaugas ir taip iškreipė vartotojų elgesį, nes jie pabrangusių kelionių galbūt būtų nepirkę.
