Didžiausia lėšų dalis panaudota per karantino metu pasiūlytas priemones: teikiant paskolas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams – 116 mln. eurų, 25 mln. eurų – valstybės lėšomis finansuojamas portfelines garantijas paskoloms, palūkanų kompensacijas ir apmokėtinų sąskaitų paskolas ASAP – atitinkamai po 10 mln. eurų, pranešė „Invega“.
Pasak „Invegos“ vadovo Kęstučio Motiejūno, karantinui paveikus šalies įmones, valstybės pagalbos teikimas verslui buvo viena svarbiausių užduočių. Jis pripažįsta, kad dar yra kur tobulinti paramos teikimą.
„Perorientuojant veiklą iššūkių buvo – dalį priemonių, pavyzdžiui, Apmokėtinų sąskaitų paskolas, patalpų nuomos kompensacijas kūrėme visiškai naujas, kitų sąlygas adaptavome atsižvelgdami į pasikeitusią situaciją. Tobulintinų aspektų vis dar yra, tačiau dedame maksimalias pastangas bei resursus vertindami paraiškas, efektyvindami aptarnavimo procesą, kad numatytomis lėšomis įmonės ir verslininkai galėtų naudotis“, – pranešime sakė K. Motiejūnas.
Anot jo, pagal paraiškų teikimą pastebėta, kurios priemonės verslui reikalingiausios, todėl atsižvelgiant į tai buvo perskirstytos numatytos lėšos – nuo 50 iki 200 mln. eurų padidintas paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams paketas, papildomi 33,4 mln. eurų skirti palūkanų kompensacijoms, dar 35,6 mln. eurų – portfelinėms garantijoms paskoloms.
Šiuo metu išduota daugiau nei 2,1 tūkst. paskolų, kurių bendra vertė siekia 116 mln. eurų. Didžioji dalis šių lėšų verslą pasiekia per ne bankinio sektoriaus finansų tarpininkus, kurie suteikė paskolų už beveik 70 mln. eurų. Vidutinė paskolos suma siekia 50-60 tūkst. eurų.
Iki birželio pabaigos „Invega“ garantavo paskolų už 55 mln. eurų sumą, iš kurių 24,5 mln. eurų – individualiomis garantijomis ir 32,5 mln. eurų – portfelinėmis garantijomis.
Didžiausią paskolų sumą – po 7 mln. eurų į valstybės garantijų portfelį įtraukė trys įstaigos: „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas, Šiaulių bankas ir „Luminor“ bankas. „SME Finance“ suteiktų valstybės garantijų suma siekia 5,7 mln. eurų.
Pasak K. Motiejūno, itin daug paraiškų sulaukiama siekiant gauti palūkanų kompensacijas. Verslas naudojasi tiek 100 proc. siekiančiomis kompensacijomis, kurios taikomos tuo atveju, jeigu ekstremalios situacijos metu ne ilgiau kaip 6 mėnesiams buvo atidėti turimų paskolų ar lizingo mokėjimai, tiek ir ilgalaikėmis 95 proc. paskolų, nukreiptų į verslo plėtrą, palūkanų kompensacijomis.
Patvirtinus beveik 1,5 tūkst. paraiškų jau panaudota beveik 10 mln. eurų suma.
