Naujų automobilių rinkos atsigavimą komplikuoja dar per pandemiją sumažėjusi jų pasiūla ir sulėtėjusi gamyba. Dėl to išaugo ir naudotų mašinų paklausa bei kaina, todėl Vakarų rinkose jas tapo sunkiau įsigyti ir atsigabenti į Lietuvą.
Pašnekovų teigimu, Ukrainoje prasidėjęs karas Lietuvoje kuriam laikui buvo sumažinęs automobilių paklausą, tačiau ilgalaikio poveikio rinkai jis neturės. Jie taip pat mano, kad esant nedidelei naujų automobilių pasiūlai ir dėl to išaugus susidomėjimui naudotais automobiliais, prielaidų jų kainoms mažėti artimiausiu metu nėra.
Naujų automobilių pasiūla vis dar maža
BNS kalbintų rinkos atstovų teigimu, šiuo metu vis dar egzistuoja per pandemiją sumažėjusi ir neatsistačiusi naujų automobilių pasiūla, kurią dėl sutrikusių tiekimo grandinių bei pandeminių ribojimų lėmė sulėtėjusi gamyba.
„Tiesiog tiekime yra problemos. O tai yra daug komponentų – ir puslaidininkiai, ir sutrikusios tiekimo grandinės dėl skirtingų šalių skirtingų reakcijų ir taikomų ribojimų kovido atžvilgiu, ir gamybos, kuri dabar negali greitai iššokti ir išsipūsti atsistačius paklausai, sumažinimai“, – BNS aiškino Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinio direktoriaus pareigas laikinai einantis Tomas Grabauskas.
„AutoTyrimai“ skelbia apie pastaruosius dvejus metus besitęsiantį naujų automobilių registracijos mažėjimą. 2020 metais Lietuvoje jų buvo įregistruota 43,3 tūkst. – 14,8 proc. mažiau nei 2019-aisiais. Dar mažiau jų – 34,9 tūkst. (19,5 proc. mažiau) – įregistruota pernai.
Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laiku, naujų automobilių įregistruota 15,6 proc. mažiau – iš viso 7,3 tūkst. (pernai – 8,6 tūkst.).
Pasak transporto skelbimų portalo autoplius.lt vadovo Artūro Mizero, tokius skaičius lemia nuo praėjusių metų vidurio išnykęs naujų automobilių reeksportas, sudarydavęs ženklią dalį naujų automobilių sandorių.
„Anksčiau labai reikšmingą naujų automobilių rinkos dalį sudarydavo automobiliai, kurie iš karto būdavo reeksportuojami. Tam tikri automobilių pardavėjai tokią veiklą vykdydavo, jie trumpam įsiregistruodavo naujus automobilius Lietuvoje ir paskui didele grupe parduodavo į užsienį“, – BNS aiškino A. Mizeras.
Jo teigimu, tai lėmė ir rinkoje esantis naujų automobilių trūkumas, tačiau jų pardavimas Lietuvoje nemažėja, o pirmąjį šių metų ketvirtį jis buvo netgi 20 proc. didesnis nei pernai tuo pat laiku.
„Jeigu atmestume tą reeksportuojamų automobilių dalį, tai vietinėje rinkoje parduotų (naujų – BNS) automobilių skaičius nėra sumažėjęs. (...) Lietuviai naujų automobilių įsigyja vis daugiau. Tai čia susitraukimo toje vietoje kol kas nematome“, – teigė portalo autoplius.lt vadovas.
Naudotų automobilių rinka ikipandeminio lygio nepasiekia
Pastaruosius dvejus metus Lietuvoje taip pat mažėjo įvežamų naudotų automobilių skaičius. Bendrovės „AutoTyrimai“ skelbia, kad 2020 metais Lietuvoje buvo įregistruota 147,1 tūkst. įvežtų į šalį naudotų automobilių – 25,7 proc. mažiau nei 2019-aisiais. Pernai jų mastas taip pat mažėjo, tačiau ne taip drastiškai: įregistruota 146,6 tūkst. naudotų automobilių – tik 0,3 proc. mažiau nei 2020-aisiais.
Nuo praėjusių metų lapkričio iki šių metų vasario, palytingi su ankstesnių metų mėnesiais, buvo fiksuojamas nuolat augantis pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų naudotų automobilių skaičius. Tiesa, kovą rinka susitraukė 14,3 proc. (iki 10,2 tūkst.).
„Žmonės vis tiek nori pirkti automobilius. Jeigu nėra naujo, tai perka dėvėtą. (...) Kuri šaka sugeba patenkinti tą poreikį, tai ta ir patenkina. Naudotų – taip, (paklausa – BNS) gali augti sąskaita to, kad naujų nebesugeba patiekti“, – svarstė T. Grabauskas.
Vis dėlto pašnekovai sako, kad naudotų automobilių rinka Lietuvoje vis dar nepasiveja ikipandeminio lygio. Trūkstant naujų automobilių, auga naudotų paklausa, o kartu kyla ir pastarųjų kaina.
„Naudotų automobilių stengiasi daugiau atvežti, bet kadangi naudoti subrango visose kitose rinkose, tai ir jų negali atvežti daug, nes tie patys mūsų naudotų automobilių pardavėjai bijo prisipirkti brangių automobilių „į sandėlį“ ir Lietuvos pirkėjas nepasiruošęs dar mokėti padidėjusios kainos“, – BNS sakė Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas Vismantas Baršys.
„Tai taip pat yra grandininė reakcija, daugiausia dėl naujų automobilių trūkumo. Kadangi autoverslui sunkiau įsigyti, ypač apynaujus iki penkių-dešimties metų senumo automobilius Vakarų Europos rinkose, jie yra brangtelėję ir dėl to taip nepatenkinama ta paklausa, (...) kuri yra Lietuvoje. Sunkiau atvežti naudotą automobilį, nes Vakarų Europoje daugiau žmonių renkasi naudotus negalėdami įsigyti naujo“, – teigė A. Mizaras.
Autoplius.lt vadovo nuomone, mažesnį naudotų automobilių pardavimą lemia ir nuo 2020 metų vidurio galiojantis taršos mokestis.
„Seniausi automobiliai, kurių vidutinė kaina yra apie vienas–pusantro tūkstančio eurų, kalbant apie dvidešimties metų ir senesnius – registracijos mokestis, kuris sudaro 150–200 eurų, jau yra reikšminga kainos dalis. Tai yra didelis barjeras tokį automobilį parduoti“, – teigė A. Mizaras.
Autoverslininkai: karas automobilių rinkos nepaveiks
Vasario pabaigoje prasidėjus karui Ukrainoje visuomenėje kilusi įtampa, anot pašnekovų, sumažino susidomėjimą automobiliais, tačiau ilgainiui paklausa sugrįžo į ankstesnes pozicijas.
Lietuvos autoverslininkų asociacijos laikinasis vadova T. Grabauskas mano, kad karas Ukrainoje naujų automobilių rinkai ilguoju laikotarpiu įtakos neturės.
„Tose šalyse, kurios arba patiria sankcijas, arba kuriose vyksta kariniai veiksmai, didelių gamybinių pajėgumų nebuvo, ir automobilių pramonė nėra priklausoma nuo gamyklų Rytuose – Rusijoje ar Baltarusijoje. Tai neturėtų kažkaip įtakoti automobilių gamyklų pajėgumų“, – svarstė T. Grabauskas.
Tuo metu karo poveikį naudotų automobilių rinkai Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas V. Baršys įžvelgia tik trumpuoju laikotarpiu. Tačiau, pasak jo, dėl automobilių trūkumo į Rytus turėjusios keliauti transporto priemonės bus parduotos Lietuvoje arba keliaus atgal į Europą.
„Lietuvoje nemažai (naudotų automobilių – BNS) parduodavo į Ukrainos ir Rytų rinkas. Tas, aišku, Lietuvą paveiks trumpuoju periodu. Bet kadangi ir taip tų automobilių trūksta, tai automobiliai vietoj ukrainiečių bus parduodami tiems patiems lietuviams arba, jeigu labai specifinis, gali būti netgi atgal į Europą išvežtas“, – teigė V. Baršys.
Tuo metu A. Mizero teigimu, atsižvelgiant į tai, kad kai kurių markių komponentai gaminami Ukrainoje ar Rusijoje, karas gali sukurti papildomus sutrikimus tiekimo grandinėse ir dar metams atitolinti pramonės sugrįžimą į ikipandeminį lygį.
„Iki karo buvo prognozuojama, kad naujų automobilių gamyba sugrįš į normalias vėžes jau maždaug šių metų gale – didelė dalis tiekimo problemų jau bus išspręsta, gamyklos gamins didesnėmis apimtimis ir jau galės patenkinti tą poreikį. Bet karas turbūt įtakoja tai, kad dalis komponentų pavyzdžiui buvo gaminama ir Ukrainoje, ir galbūt Rusijoje ar kitose rinkose, ir tas tiekimas stringa ir toliau. Ir greičiausiai tas normalizavimasis naujų automobilių rinkos gali nusikelti dar vienus metus į priekį“, – kalbėjo A. Mizeras.
Kainos nemažės
Automobilių pasiūlai smarkiai atsiliekant nuo paklausos, BNS kalbinti rinkos dalyviai teigė, jog artimiausiu metu kainų mažėjimo tikėtis neverta.
Pasak Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovo V. Baršio, mažesnių kainų būtų galima tikėtis nebent kitais metais ir tik tuo atveju, jeigu atsigautų jų gamyba.
„Nėra iš kur rinkos papildyti naujais automobiliais. Ypač krovininiame segmente tai labai sudėtinga situacija. O tų pačių lengvųjų (kainoms – BNS) tikrai nėra dėl ko mažėti, nes kol žmogus negali nupirkti naujos, jis neatiduoda senos“, – sakė V. Baršys.
„Kol neatsigauna gamyba, kol negali naujo automobilio gauti po trijų–keturių mėnesių, tai apie kainų mažėjimą galima užmiršti“, – pridūrė jis.
