Bet kuriuo atveju, mokėti reikės, tik kieno kišenei turi tekti ši našta – tiesiogiai gausiantiems naudą probleminių vietovių gyventojams ar visiems elektros tinklo vartotojams?
Kas turėtų sumokėti?
Kaip nurodo Energijos skirstymo operatorius (ESO), didinant elektros tiekimo patikimumą požeminių elektros kabelių tinklo plėtra yra itin svarbus klausimas – šiuo metu požeminių linijų kol kas yra apie trečdalį, o bendras elektros skirstymo tinklo ilgis Lietuvoje sudaro apie 126 tūkst. kilometrų.
ESO skaičiuoja, kad likusių oro linijų pakeitimas požeminėmis iš viso kainuotų apie 2,5 mlrd. eurų.
ESO generalinio direktoriaus Mindaugo Keizerio teigimu, už elektros tinklų perkėlimą po žeme, tikėtina, turėtų sumokėti elektros tinklo vartotojai. Tokiu atveju elektra pabrangtų maždaug kelis kartus.
„Neretai tenka išgirsti, kad šiam projektui būtų galima gauti Europos Sąjungos paramą, tačiau tai tėra mitas.
Teisybė yra tokia, kad šiam projektui reikiamos investicijos turėtų būti finansuojamos iš elektros vartotojų, dėl ko jiems daugiau nei dvigubai brangtų elektros skirstymo tarifas“, – sako M. Keizeris.
Ekonomistas Raimondas Kuodis į elektros tinklų perkėlimą po žeme taip pat žiūri skeptiškai. Asmeninėje socialinio tinklo paskyroje dalindamasis mintimis, ekonomistas retoriškai klausia – galbūt yra pigesnių variantų „tas kelias dienas per 10 metų pergyventi“?
„Generatoriukas už 200 eurų? Elektromobilis už kelių metų? Bent išorinė batarkytė mobilkai ir intikui už dvacą“, – galimus laikinus elektros šaltinius stichinės nelaimės metu ironiškai vardija ekonomistas.
R. Kuodžio manymu, elektros tinklų perkėlimas po žeme nėra tikslinga elektros tiekimo užtikrinimo priemonė, o tiesiog pinigų užkasinėjimas.
„Vatep šalis gyvena be KNA (kaštų ir naudos analizės – aut. past.), bet su „teisėm į aliektrą“ mojuojančiais gudrauodegiais. Tuoj per juos užkasinėsim dideles bapkes bukvaliai. Ir, patikėkit, atsiras mielai jas pasiimsiančių, kurių po to labai nemėgsit, rėksit vogeiii.
Ir tai ne tik bapkių, bet ir šalies užkasinėjimas. Ir tai ne vienintelė sistema, kur „galim už daug evrų pagerint biškį“. Kaip jums paralelinės autostrados, nes nu kartais fūra skersa nugriūna, nepatogumas, verkiam, ajai ajai, tragedija, kOšmaras, vidūramžei, vairotojai pratrūko.
Ir galiausiai, kai viskas bus sukabeliuota, labai įmanoma, kad dauguma bus patapę autonominiais, jiems to nebereikės. Prisimenat RAIN šviesolaidžius miškuose?“ – įžvalgomis dalijasi ekonomistas R. Kuodis.
Medžių kirtimas atsieitų pigiau
Kitas ESO ministerijoms teiktas siūlymas – šalinti greta elektros linijų tuos medžius, kurie yra aukštesni nei atstumas iki elektros linijų.
ESO skaičiavimu, tai atsieitų pigiau – medžių šalinimas galėtų kainuoti 50–60 mln. eurų.
M. Keizerio teigimu, elektros tinklų atramos ekstremaliomis oro sąlygomis dažniausiai lūžta ne tiesiogiai nuo sniego ar vėjo, o dėl to, kad jas laužo ir laidus nutraukia virstantys medžiai.
„Jei vidutinės įtampos oro linijų proskynos, kuriose leidžiame kirsti medžius siekia 3 metrus, bet šalia jos auga 20-30 metrų aukščio medžiai, jie virsdami nutraukia laidus ir iš tokios nuo medžių išvalytos zonos nėra jokios naudos.
Išsprendus šią problemą, elektros sutrikimų gyventojai patirtų gerokai mažiau, ir šis sprendimas būtų ekonomiškai naudingesnis nei viso tinklo pakeitimas požeminiais kabeliais“, – sako M. Keizeris.
ESO generalinis direktorius prideda, kad požeminių kabelių tiesimas bet kuriuo atveju, nors ir mažesnėmis apimtimis, bus vykdomas paraleliai.
ESO praneša, kad siūlymą valyti proskynas Energetikos ir Aplinkos ministerijoms pateikę dar praėjusių metų pavasarį, tačiau formalūs sprendimai dar nėra priimti.
Pagal ilgalaikį ESO investicijų planą, per 10 metų planuojama papildomai įrengti 11 tūkst. kilometrų požeminių kabelių – šis prioritetas yra numatytas ir patvirtintas ilgalaikiame investicijų plane, atitinkamai kabelinės linijos miške sudarys 67 proc. tinklo (dabar nesiekia 40 proc.).
Dar viena išeitis – generatoriai?
Kaip praneša naujienų agentūra BNS, artimiausiomis savaitėmis ESO turėtų sudaryti ir „karštųjų taškų“ žemėlapį, rodantį, kuriose vietovėse elektros tiekimo užtikrinimas kelia daugiausiai problemų.
Naujienų agentūros BNS žiniomis, Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad stichinių nelaimių metu atokiose vietovėse gyvenantiems žmonėms elektros tiekimą galėtų užtikrinti ir generatoriai, tačiau kol kas neaišku, koks būtų šios priemonės finansavimo ir galimo kompensavimo gyventojams mechanizmas. Tai turėtų paaiškėti per kelias savaites.
„Turėtų ypač nutolę gyventojai, tie, kurie užsimaitina turbūt vienintele linija ir yra vieninteliai per tą liniją elektros gavėjai – jie turėtų būti aprūpinti arba dalinai kompensuota jiems už generatorių įsigijimą“, – sakė D. Kreivys.
D. Kreivio teigimu, reikėtų pakeisti ir statybos normatyvus, kad statant atokiai esančius pastatus vertėtų iš karto svarstyti apie generatorius.
Pasak ministro, sprendimai bus priimami atlikus kaštų ir naudos analizę, nustačius, ar ir kuriuose „karštuosiuose“ taškuose pirmiausia keisti oro linijas požeminėmis kabelinėmis.
Ministro D. Kreivio teigimu, lėšų probleminių linijų kabeliavimui pakanka, o dabar svarbiausia nustatyti prioritetines zonas pagal aiškius kriterijus – kur yra didžiausia avarijų tikimybė ir kartu skaudžiausios pasekmės.