Konkurencijos tarybos teigimu, bendrovės pažeidė Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą.
„Bendrovės ne tik neužtikrino sąlygų tiekėjams sudaryti jų valią ir interesus atitinkantį susitarimą dėl pardavimo skatinimo veiksmų bei biudžeto, bet ir sukėlė jiems papildomą finansinę naštą, nes tiekėjai privalėjo sumokėti visas iš anksto pardavimo skatinimui numatytas sumas arba jas perkelti į kitų metų biudžetą, nepriklausomai nuo to, ar pardavimo skatinimo veiksmai buvo vykdomi, ar ne“, – pranešime sakė tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo grupės vadovė Ditė Anilionienė.
Pats D. Dundulis neigia, kad įmonės galėjo daryti kokių nors pažeidimų, tačiau kol kas nežino, ar sprendimą skųs.
„Taip nebuvo. Tiktai sutartyje galbūt buvo vienas sakinys, kurį buvo galima dviprasmiškai suprasti. Viso šito mes nedarėme, o dėl to sakinio, čia daugiau juridinis dalykas, dėl to sakinio galima kabinėtis – kad neišnaudojus biudžeto mes galim pareikalauti, kad tie pinigai būtų sumokėti. Bet mes niekada to nereikalavome“, – BNS sakė D. Dundulis.
„Įrodymų Konkurencijos taryba neturi jokių, kad mes ėmėm tuos pinigus“, – pridūrė jis.
Taryba pranešė išnagrinėjusi 2017–2018 metų „Norfos mažmenos“ ir „Rivonos“ sutartis su tiekėjais ir nustačiusi, kad šie buvo įpareigoti mokėti tam tikrą mokestį už prekybines-reklamines akcijas, numatytas kiekvienai prekių kategorijai, papildomai sumokant ir neišnaudotas sumas.
Įstatymas draudžia mažmeninės prekybos įmonei reikalauti tiekėjo apmokėti pardavimo skatinimo išlaidas ar jų dalį, išskyrus atvejus, kai abi šalys raštu susitaria tiek dėl apmokamų išlaidų dydžio, tiek dėl numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų.
„Norfos mažmena“ ir „Rivona“ sutartyse su tiekėjais numatė tik mokėtinas sumas už pardavimo skatinimą, tačiau, kokių konkrečių veiksmų planuojama imtis, detaliai neįvardijo.
Įstatymas penkiems didiesiems prekybos tinklams – „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“ ir „Lidl“ – draudžia reikalauti, kad tiekėjai mokėtų už sutikimą pradėti prekiauti jų prekėmis.
