Mes staiga supratome, kad gyvename globaliame integruotame pasaulyje, kur viskas ir visi yra tarpusavyje susiję ir vienas nuo kito priklausomi. Jei viena ES šalis bando “gelbėti” tik savo ekonomiką, mažinant biudžetą, ar kitais budais, o kita šalis to nedaro – gaunasi painiava. Reikia spresti susedus visiems prie apvalaus stalo, kaip vienoj seimoj. Tikra padėtis sąmoningai slepiama. Nė viename ekonomikos vadovėlyje nėra jos aprašymo, nes mes gyvename naujoje realybėje – naujos epochos slenkstyje. Jokia šalis negali išspręsti problemos viena, pabėgti iš skęstančio laivo. Daugelis gerai žinomų ekonomikos ekspertų mato tikrąją padėtį, bet niekas jų negirdi.
Clagarde: pasaulio ekonomikos atsigavimas yra per lėtas
Buves ek pirmininkas: euras ant griūties slenkščio bet visi apsimeta kad nieko nevyksta
A.Greenspanas: krizę sukels ne JAV, o Europa
„Šiuo metu itin sustiprėjo individualizmas, nebepakanka valios prisiimti bendrų ir solidarių įsipareigojimų. Pagaliau juntamas ir tvirtos valdžios rankos trūkumas. Šiandien Europoje trūksta keturių ar penkių politinių vadovų, galinčių mąstyti perspektyviai, žvelgti į ateitį.“ – teigia buvęs Europos Komisijos pirmininkas Jacquesas Delorsas
Visos krizės, dabartinės ir ateinančios verčia veikti tik bendradarbiavimo, pasitikėjimo ir apsijungimo principais.

"Net jeigu JAV patirs recesiją, yra nemaža galimybė, kad Europa gali to išvengti."
tokį teiginį tikriausiai gali pasakyti tik pirmokas, nieko neišmanantis apie šiuolaikinį globalų pasaulį, kai visi, visos šalys nori nenori yra susietos, ir jei viena grizmta, kitos anksčiau ar vėliau pajaučia padarinius... čia kaip drugelio efektas.

"Jeigu dabar ateitų naujas nuosmukis, kritimas Lietuvoje būtų gerokai mažesnis negu 2008 m." ---- žinoma, kad kritimas būtų mažesnis, nes kai sėdi dugne, tai nelabai ir kur grimzti yra... įdomu, būtų pažiūrėti, kiek realiai pakilo eilinių lietuvaičių gyvenimo lygis po pirmosios krizės bangos 2008 m.

"Atėjus naujam nuosmukiui, mes stovime eilėje dar gana toli nuo tų šalių, kurios pirmos paklius į investuotojų akiratį, t.y. Graikijos, Portugalijos, Italijos, Ispanijos" ---- ir čia yra dėl ko džiaugtis? visos šitos šalys grimzdamos žemyn nusitemps ir visas likusias...

1) "Vis dėlto „Nordea Bank“ prognozėmis, rizika, kad pasaulis gali vėl patirti antrąją krizę, menka." --- pasaulis JAU patiria krizę, NET JEIGU dalis "universiteto diplomantų" tokių dalykų "nepastebi:)"

Žema studijų Lietuvos universitetuose kokybė, aukšta studijų kaina, katastrofiško lygio bedarbystė verčia rimtai pagalvoti apie Lietuvos jaunimo parengimą studijoms užsienyje. Juk tas studijas pabaigę jauni žmonės gautų gerą darbą, atsiųstų ar atvežtų pinigų, kuriais paremtų ir tėviškės ekonomiką. Nelabai protinga būtų kepti bedarbius Lietuvai ar juodadarbius užsieniui iš mūsų gražaus ir gabaus jaunimo. Vidurinės mokyklos turėtų pagerinti konsultavimą, kaip ir kur geriau įstoti užsienyje. Svarbūs būtų ir patarimai apie pigesnes studijų vietas pasaulio universitetuose.

Įstojus į vieną geriausių pasaulio universitetų École Normale Supérieure Prancūzijoje tektų mokėti tik £180 per metus, kai Didžiojoje Britanijoje panašus išsilavinimas kainuotų £9,000 per metus.

Tiems, kurie nesimoko ir nenori mokytis prancūzų kalbos, taip pat yra didelis pasirinkimas ne vien tik Didžiojoje Britanijoje. Anglų kalba greitai tampa pasauline švietimo kalba. Maastrichte Niderlanduose aukštai vertinamos bakalauro studijos anglų kalba kainuoja 1 672 eurus arba £1,430 per metus. Universiteto koledže Maastrichte dėstoma platesnė programa, primenanti geriausius JAV humanitarinius universitetus. Vokietijoje bei Prancūzijoje studijos anglų kalba yra dar pigesnės.
Turime pasirinkimą iš 2400 programų anglų kalba tik neangliškai kalbančiose Europos valstybėse. Galima studijuoti mediciną San Raffaele Universitete Milane, Italijoje, ekonomiką Aarhus Universitete Danijoje, jurisprudenciją Leidene, Niderlanduose, verslo vadybą IE Verslo Mokykloje Madride, Ispanijoje. Studentai iš Lietuvos gali paimti visus kursus anglų kalba Pekino universitete Kinijoje, užsirašydami papildomai nemokamiems kinų kalbos kursams.

Pasirinkimas yra tikrai nemažas. Nemanau, kad mūsų valdžia rimtai apie jį pagalvojo, įvesdamą Lietuvos studentams riziką paskęsti tokiose žiauriose skolose, su kuria susiduriama, pasirenkant studijuoti Lietuvoje. Kam bausti lietuvius už tai, kad jie svajoja ir bando gauti išsilavinimą lietuvių kalba? Bet įstatymai jau priimti. Lietuvos studijų sistema jau pasikeitė. Laikas mums visiems prisitaikyti prie to, ką turime.

Tai, ką turime, gana negražiai atrodo. Nusirašinėjimai ir kitos apgavystės yra dažni atvejai. Deja, jie turi rimtas pasekmes. Jei grupė, kurioje gerai mokaisi, puikiai nusirašinėja, arba pasamdo parašyti jiems puikius kursinius darbus, tai tavo gero mokymosi neužteks, nes rezultatai bus prastesni, negu tų apgavikų. Teks toliau Lietuvoje brangiai mokėti už studijas. Sukūrėme sistemą, kurioje kuo daugiau pinigų turi, tuo mažiau tau tenka mokėti.

Tokia naivi krepšelių sistema yra tik Rusijoje ir Rumunijoje. Prancūzijoje ir Airijoje, kur baltosios pakankamai daug vaikų turi, sukuriamos sąlygos tiems vaikams gauti išsilavinimą, ir aukštasis mokslas yra praktiškai nemokamas.

Tai kur tikroji nelaimė žmogui: studijuoti geriausiuose ar bent geruose pasaulio universitetuose, dirbti aukštos kvalifikacijos darbą už padorų uždarbį ar skursti Lietuvoje bedarbiu? Kodėl jūs bandote kvailinti laisvus jaunus žmones, slėpdami nuo jų emigracijos potencialą? Kodėl, taip naikindami lietuvių jaunimą, jūs dar drįstate vaizduoti pelėsiais padengtus patriotus?