Lietuvos gyventojų indėliai bankuose per pastaruosius metus yra pasiekę rekordinę sumą – kiek daugiau nei 18 mlrd. eurų ir, lyginant su pernai, per metus paaugo penktadaliu.
Visgi specialistai sako, kad pinigų žmonės vis dar neinvestuoja ir retoriškai klausia – kada ateis laikas, kai nustosime pinigus laikyti kojinėse?
Pinigai nuvertėja
SEB banko Baltijos šalių taupymo ir investavimo srities vadovas Gediminas Milieška atkreipia dėmesį, kad neinvestuojami pinigai praras savo vertę, jei jie bus laikomi tiesiog banko sąskaitose, o lietuviai tai, kaip parodė apklausa, vis dar mėgsta daryti.
„Į nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, pensijų fondus ar kitas sritis iš apklaustųjų šiuo metu yra investavę kiek daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų. Pagal šį rodiklį šiek tiek lenkiame Latviją, kur investuoja 49 proc. gyventojų, tačiau nusileidžiame Estijai, kur investicijų turi kone 6 iš 10 gyventojų“, – rašoma banko pranešime žiniasklaidai.
Vis dėlto, kiek daugiau nei du trečdaliai apklausoje dalyvavusių lietuvių sako, kad juos domintų galimybė investuoti, tačiau jiems kyla vienų ar kitų sunkumų.
„Daugiausiai žmonės galvoja, kad jų turimos santaupos nėra pakankamos investuoti. Taip pat yra ir nuostolių baimė. Bet jei žmogus turi ir pinigų, ir nebijo, tai tiesiog sako, kad nenori tam skirti papildomo laiko.
Taip pat dalis žmonių, apie penktadalį, sako, kad apie investavimą turi per mažai žinių“, – sako G. Milieška. Jis prideda, kad nors neinvestuojančių vis dar daug, bet norinčių investuoti apklausoje atsiliepė apie du trečdalius visų respondentų.
„Vadinasi, potencialo yra“, – konstatuoja G. Milieška.
Specialistas prideda, kad Lietuvoje daugiausiai investuoja jauni, gyvenantys mieste ir turintys aukštąjį išsilavinimą žmonės, investavimui per mėnesį skiriantys nuo 20 iki 100 eurų.
Kur investuoti saugiausia?
G. Milieška atkreipia dėmesį, daugiau negu pusė Lietuvos respondentų investuodami tikisi užsitikrinti oresnę senatvę ir papildomai kaupti pensijai. Beveik tiek pat, tik mažesnė dalis – 49 proc. – siekia įdarbinti laisvus pinigus. Bemaž ketvirtadalis investuotojų turi tikslą gyventi iš pasyvių pajamų.
Banko atstovai prideda, kad daugiausiai investuojama trijose srityse, kurių populiarumas labai panašus. Tai – nekilnojamas turtas, į jį investuoja 18 proc. visų investuojančių, investicinis gyvybės draudimas – jį renkasi 17 proc. investuojančiųjų bei trečiosios pakopos pensijų fondai – į juos investuoja taip pat 17 proc. žmonių.
Į vertybinius popierius ir investicinių fondų vienetus, banko duomenimis, investuoja palyginti mažiau Lietuvos ir Latvijos gyventojų – apie 15 proc. lietuvių bei daugmaž dešimtadalis latvių.
Estija šiuo požiūriu gerokai lenkia kitas dvi Baltijos šalis – čia apie trečdalis gyventojų yra investavę į akcijas, obligacijas ir investicinius fondus.
„Verta pažymėti, kad, nors gyventojai mąsto apie tolimą ateitį ir siekia ilgalaikių tikslų, pavyzdžiui, kaupti pensijai, paklausti, kokiam laikui galėtų investuoti savo pinigus, daugiau negu pusė respondentų nurodo iki trejų metų siekiantį terminą.
Tad čia matome erdvės visuomenės finansiniam raštingumui didinti, nes siekiant ilgalaikių tikslų verta prisiimti didesnę riziką, kuri ilgu laikotarpiu gali atnešti ir didesnę grąžą“ – pažymi G. Milieška.
Banko ekspertas prideda, kad visuomenėje išlieka populiarūs kiek neteisingi su investicijomis susiję įsitikinimai.
„Žmonės linkę manyti, kad tam reikia daug lėšų, specialių žinių ir laiko, būtina priimti sudėtingus sprendimus. Bet investuoti galima ir nedideles kelių ar keliasdešimties eurų sumas, o taikant šiuolaikinius sprendimus tai daryti patogiai, naudojantis tik mobiliuoju telefonu.
Svarbiausia užsibrėžti aiškius tikslus, įvertinti savo poreikius ir galimybes bei pradėti mažais, tačiau reguliariais, žingsniais“, – teigia G. Milieška.
Biržoje rekordiškai išaugo investuotojų
Lietuvos banko duomenimis, pernai rekordiškai išaugo Nasdaq vertybinių biržoje investuojančių Lietuvos gyventojų.
Palyginti su 2019 m., tokių žmonių išaugo dvigubai – nuo 8 tūkst. iki 16 tūkst., o jų sudaromų sandorių skaičius padidėjo pusantro karto – nuo 90 tūkst. iki 147 tūkst.
Užsienio juridiniai asmenys pirmą kartą sudarė kone dvigubai daugiau sandorių nei Lietuvos įmonės (atitinkamai 45 tūkst. ir 29 tūkst. sandorių).
Šios tendencijos paaiškėjo Lietuvos bankui atlikus finansų tarpininkų priežiūros institucijai teikiamų duomenų apie investuotojus ir Nasdaq Vilniaus biržoje prekiaujamus vertybinius popierius kasmetinę statistinę analizę ir jos rezultatus palyginus su 2019 m.
„Pernai vietos biržoje augo ir investuotojų, ir sandorių skaičius, taip pat padidėjo ir užsienio, ypač iš kitų euro zonos šalių, investuotojų aktyvumas. Ypač aktyvūs buvo smulkūs investuotojai iš kaimyninių šalių – Estijos, Latvijos, Lenkijos, jų inicijuotų sandorių skaičius padidėjo keturis ar net daugiau kartų.
Didesnis investuotojų aktyvumas buvo fiksuotas pandemijos pradžioje praėjusį pavasarį, o rudenį prie sandorių skaičiaus padidėjimo prisidėjo ne tik bendras rinkos augimas, bet ir Ignitis akcijų įtraukimas į biržos sąrašus“, – sako Lietuvos banko Kapitalo rinkos priežiūros skyriaus vadovas Vaidas Cibas.
Finansų tarpininkų Lietuvos bankui pateiktais duomenimis, finansinėmis priemonėmis, įtrauktomis į Nasdaq Vilniaus biržą, 2020 m. bent vieną sandorį sudarė 16 605 investuotojai iš Lietuvos ir 4 522 investuotojai iš užsienio.
Lietuvos investuotojai sudarė daugumą finansinių priemonių, įtrauktų į Nasdaq Vilnius biržą, sandorių (72,5 proc.). Reikšmingai išaugo užsienio investuotojų sudarytų sandorių skaičius.
2019 metais. užsienio investuotojai Nasdaq Vilniaus biržoje sudarė 10,8 proc., o 2020 m. ši dalis šoktelėjo iki 27,5 proc. visų sandorių.
Aktyviausiai Nasdaq Vilniaus biržoje prekiaujančių investuotojų prekybos analizė rodo, kad pernai biržoje padaugėjo investuotojų, sudarančių nedidelės vertės sandorius – populiariausi 10–100 akcijų sandoriai.
Tipinis Lietuvos investuotojas, investuojantis į biržines finansines priemones, yra 41–50 m. amžiaus grupės vyras. Šiai grupei priklausantys investuotojai vyrai sudarė daugiausia sandorių (beveik 41 tūkst.).
Aktyviausiai prekiavo 31–40 m. amžiaus moterys (5 237 sandoriai), šiek tiek mažiau sandorių sudarė 41–50 m. amžiaus moterys (5 215 sandorių). Visose amžiaus grupėse, kaip ir 2019 m., dominuoja vyrai – trys iš keturių investuotojų yra vyrai, tačiau vyriausio amžiaus grupėje (vyresnių kaip 71 m.) moterų yra daugiau nei vyrų.
