Tuo metu pirkėjai skundžiasi, kad patenka į spąstus, jeigu nesutinka mokėti komisinio mokesčio, praranda būstą. Tenka jo ieškoti iš naujo.
Paslaugų nepirko, tačiau mokėti privalo?
Portalo tv3.lt skaitytoja Evelina iš Klaipėdos pasakojo, kad ieškojo būsto, jį rado, tačiau netikėtai jo kaina pakilo.
„Būstą aprodęs brokeris, įspėjo, kad jeigu butas man tiks nuo sandėrio vertės jam turėsiu sumokėti 1 proc.
Būstas kainuoja 150 tūkst. eurų, vadinasi dar papildomai jam turėsiu sumokėti 1,5 tūkst. eurų. Tai nemaža suma, juolab, kad jokios paslaugos brokeris man nesuteikė, pati jo nesamdžiau“, – piktinosi moteris.
Ji tikino, kad brokeris tiesiog nori pasipelnyti.
„Atsisakiau jam mokėti pinigus, tada jis atkirto, kad buto man neparduos. Tikino, kad ras tokius pirkėjus, kurie komisinį mokestį jam mokės“, – sakė moteris.
Ji piktinosi brokerio neprofesionalumu.
„Norėjau tiesiog susitarti su būsto savininku dėl buto įsigijimo. Tačiau čia brokeris specialiai neduoda jo kontakto, taigi nebežinau, kur kreiptis. Negi niekas neprižiūri brokerių veiklos ir jie gali daryti, ką nori.
Kol bus žmonių, kurie leis brokeriams savivaliauti, tol jie ir darys, ką nori, prašys, kiek nori pinigų. Tačiau toks elgesys nėra normalus“, – skundėsi Evelina.
Pataria mokesčio nemokėti
NT brokeris Mantas Mikočiūnas tikino, kad jau atgyvenusi praktika, kai brokeris komisinio prašo ir iš pardavėjo, ir iš pirkėjo.
„Tačiau kai kuriuose miestuose tokios situacijos vis dar dažnos, ypač Klaipėdoje. Teko girdėti, kad anksčiau prieš 10 ar 15 metų brokeris visada komisinius gaudavo iš pirkėjo, ir pardavėjo. Dabar laikai pasikeitė, mokestį moka, tas, kas samdo brokerį.
Net ir Klaipėdoje yra brokerių, kurie dirba normaliai, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie vis dar bando uždirbti ir iš pirkėjo, ir iš pardavėjo“, – pastebėjo jis.
Anot M. Mikočiūno, brokeriui turėtų mokėti tas žmogus, kuris jį samdo.
„Neteisinga ir nesąžininga, kad brokeriui turi mokėti ir tie žmonės, kurie jo paslaugų neprašė. Nėra logikos, už ką jie turi mokėti. Kam suteikiama paslauga, tas ir turi atsiskaityti su brokeriu.
Pavyzdžiui, užsienyje, JAV dažnai brokerius samdo abi pusės – pardavėjas ir pirkėjas. Ten brokerių komisiniai didesni nei Lietuvoje, jie siekia apie 6 proc., kuriuos ir pasidalina brokeriai tarpusavyje, jiems išeina po 3 procentus. Tačiau šis dalykas aptariamas iš anksto. Lietuvoje to nėra ir brokeris tikisi iš abiejų šalių gauti po 1 procentą, iš viso 2 procentus“, – pasakojo NT specialistas.
Bando brokerį apeiti
M. Mikočiūnas pastebėjo, kad Lietuvoje pirkėjas išgirdęs apie mokestį ima vengti brokerio, bando tiesiogiai tartis su pardavėju.
„O jis išsigandęs, kad 2 proc. komisinius teks mokėti jam vienam bando įtikinti pirkėją mokestį pasidalinti.
„Susirado keistos situacijos. Būdamas pirkėjų vietoje kelčiau klausimą, kokią paslaugą gaunu, už ką turiu mokėti. Drąsūs ir kategoriški pirkėjai geba atsisakyti komisinio mokesčio. Tada pardavėjui tenka susimokėti komisinius.
Kitu atveju, kai komisinius abi pusės dalinasi man, panašu, į kvailių ieškojimą. Brokeriai tikisi, kad žmogus radęs norimą būstą sutiks su bet kokiais papildomais mokesčiais. Taip neturėtų būti, pirkėjams reikėtų atsisakyti ir nemokėti komisinio mokesčio“, – patarė M. Mikočiūnas.
Anot jo, didžiausia problema ir kyla, nes žmonės sutinka mokėti tą mokestį.
„Normalios NT agentūros, kokybiškai dirbantys brokeriai komisinių iš abiejų pusių neprašo. Juk tai interesų konfliktas, kaip vienas brokeris gali atstovauti abiem pusėm ir iš abiejų gauti pinigus?
Tačiau atsiranda pavienių agentūrų ir brokerių, kurie bando nesąžiningai užsidirbti ir kol bus žmonių, kurie jiems mokės, tol tie ir taikys šią praktiką“, – sakė M. Mikočiūnas.
Brokerių veikla neprižiūrima, tačiau asociacija stengiasi padėti
Tuo metu Lietuvos nekilnojamo turto brokerių asociacijos vadovė Jurgita Dingelytė atkreipė dėmesį, kad brokerio veikla nėra licencijuojama Lietuvoje.
„Mūsų asociacija juda šia kryptimi, bandydama įteisinti brokerių veiklą, tačiau tai yra ilgas ir nelengvas kelias.
Tuo tarpu brokeriai šiuo metu dirba pagal tam tikras rinkoje nusistovėjusias taisykles“, – komentavo specialistė.
Anot jos, būsto ieškantys gyventojai neturi prievolės niekam nei už nieką mokėti, tai yra susitarimas tarp brokerio, kliento ir užsakovo.
„Tačiau sutartis Lietuvoje pagal Civilinį kodeksą gali būti ir žodinis susitarimas. Pavyzdžiui, nuomos atveju jeigu nuomininkas nenori mokėti brokeriui už suteiktą informaciją, jis turi teisę rinktis kitą objektą. Žmonės visada gali rinktis.
Dažnai pasitaiko atvejų, kai brokeriui komisinį mokestį lygiomis dalimis moka tiek nuomotojas, tiek nuomininkas, ir tai nėra kažkokia ydinga praktika, nes visa tai yra šalių susitarimo klausimas“, – sakė J. Dingelytė.
Ji tikino, kad gyventojai dėl nesąžiningo brokerių elgesio kreipiasi į asociaciją.
„Visus klausimus nagrinėjame, stengiamės padėti išspręsti gyventojų problemas.
Jeigu žmonės skundžiasi brokeriu, kuris yra mūsų asociacijos narys, kalbamės su juo apie susidariusią situaciją ir bandome padėti ją išspręsti“, – komentavo J. Dingelytė.