Žmonės su naujienų portalu tv3.lt pasidalijo istorijomis apie ginčus su kaimynais dėl augalų, augančių ties sklypų ribomis.
Pavyzdžiui, Rokas (vardas pakeistas) piktinosi pas kaimynus augančiomis tujomis.
„Kaimynas ant mūsų sklypo ribos yra pasodinęs tujas. Sutikimo neturi, viskas vyko, kai dar ten negyvenau. Tujos – senos, 3,5 metro aukščio, vietomis parudavusios, neprižiūrėtos. Pasiūliau draugiškai pakeisti jas tvora, viską mokėti per pusę, tačiau nesutinka, neva jam jos – labai gražios“, – pasakojo vyras.
Jis piktinosi, kad neturi laiko prižiūrėti tujas, o nesutvarkytos jos atrodo prastai.
„Vaizdas – tikrai tragiškas ir neturiu nei laiko, nei noro užsiimti jų priežiūra. Ar gali be mano sutikimo tokio aukščio tujos augti ant sklypo ribos? Kaip spręsti konfliktą?“ – domėjosi Rokas.
Tuo metu kita naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Marija (vardas pakeistas) nuosavame name apsigyveno dar prieš 11 metų, tačiau jau tada ten augo pušys, kurios yra itin arti tvoros.
„Sklypas ir namas buvo apleisti ir negyvenami. Susitvarkėme. Sklype auga pušys – jų patys nesodinome, kai kurios auga mažiau nei metras nuo tvoros. Pirkimo metu jų aukštis buvo apie 3–4 metrus“, – pasakojo moteris.
Prabėgus kiek daugiau nei 9 metams kilo konfliktas su kaimynais, todėl moteris pradėjo domėtis, kokias teises turi tokioje situacijoje ir ar kaimynai gali reikalauti pašalinti problemą keliančius augalus.
„Prieš pora metų kaimynai įsirengė ant stogo saulės baterijas ir pradėjo reikalauti, kad pušis išskirstume, nes jiems krenta šešėlis ant baterijų ir dėl to nukenčia finansiškai. Pušys mums labai patinka, galima sakyti, kad dėl to ir pirkome šį sklypą. Ką mums daryti?“ – teiravosi Marija.
Yra konkretūs reikalavimai
Aplinkos ministerija primena, kad sodinti želdinių, kur tik nori, negalima, o leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu, yra nurodyti Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklėse.
„Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių – ne arčiau kaip už 3 m.
Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos“, – nurodė Aplinkos ministerija.
Be to, kaimyninius sklypus skirianti gyvatvorė sodinama ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos, tačiau pažymėtina, kad šiaurinėje pusėje tokiu atstumu pasodinta gyvatvorė gali būti formuojama iki 1,3 m aukščio, kitose sklypo pusėse – iki 2 m aukščio.
Gali skirti ne tik baudą
Jei dėl želdinių kyla konfliktas tarp kaimynų, Aplinkos ministerija pirmiausia rekomenduoja situaciją spręsti geranoriškai.
Jei situacijos tokiu būdu išspręsti nepavyksta, galima kreiptis į savivaldybės administraciją ar Aplinkos apsaugos departamentą.
Galiausiai, jei administracinės priemonės nepadeda, galima kreiptis į teismą civiline tvarka.
Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį, kad gyventojas pažeidžia taisykles tuo atveju, jei medžius, krūmus ar gyvatvores pasodina arčiau kaimyno sklypo ribos, nei leidžia teisės aktuose nustatyti minimalūs atstumai, ir neturi raštiško to sklypo savininko ar valdytojo sutikimo sodinti želdinius arčiau.
Tai reiškia, kad iš esmės želdinių sodinimas arčiau ribos nei numatyta taisyklėse yra galimas, jei su tokiais veiksmais sutinka kaimynai.
Visgi, jei kaimynai neduoda sutikimo ir yra pažeidžiamos numatytos taisyklės, pažeidėjui gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda, t. y. fiziniams asmenims – nuo 30 iki 120 eurų.
Be to, gali būti įpareigojama pašalinti pažeidimo padarinius: iškirsti, perkelti ar suformuoti želdinius pagal taisykles.
Aplinkos ministerija vardijo, kokios institucijos tokiais atvejais gali padėti: „Savivaldybių administracijos – jos atsakingos už želdynų priežiūrą gyvenamosiose teritorijose, vertina konfliktus tarp kaimynų dėl želdinių sodinimo.
Aplinkos apsaugos departamentas – tikrina, kai pažeidimai daro žalą aplinkai ar yra susiję su saugomais želdiniais.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija – kai klausimai yra susiję su statiniais ir inžinerine infrastruktūra, pavyzdžiui, kai želdiniai kenkia statiniams ar užima valstybinę žemę."
Reikalavimai taikomi ir daugiabučių aplinkai
Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad tam tikri reikalavimai, kokiu atstumu ir kokio aukščio medžiai bei krūmai gali būti sodinami, taikomi ne tik individualių namų kiemams, bet ir daugiabučių aplinkai.
Anot savivaldybės, medžius leidžiama sodinti ne arčiau kaip 10 metrų nuo daugiabučių namų sienų su langais. Kitais atvejais (kai šalia nėra langų) atstumas gali būti mažesnis – bent 5 metrai.
Aukštesni nei 2 metrų krūmai turi būti sodinami ne arčiau kaip 2,5 metro nuo daugiabučių sienų su langais. Jeigu krūmai yra žemesni ar sienos neturi langų, pakanka 1,5 metro atstumo. Taip pat yra numatytos išimtys teritorijoms tarp pastatų ir gatvių.
Be to, taisyklės nustato, kokiu atstumu želdinius galima sodinti nuo kaimyninio sklypo ribos be kaimyno sutikimo.
Pastebėję galimus pažeidimus gyventojai gali kreiptis į savivaldybę, kuriai priklauso. Jeigu nustatoma, kad taisyklės pažeistos, gali būti taikomos administracinės nuobaudos. Fiziniai asmenys už tokius pažeidimus gali sulaukti iki 120 eurų baudos, o juridiniai asmenys – iki 140 eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Jeigu vienoj pusėj už 5 metrų sodinti, kitoj už 3 metrų nuo tvoros, tai kokio dydžio tas sklypas yra, vadinasi sodint tik sklypo vidury. Medžiai yra gražu, spygliuočiai yra puiku, medžiai žemės plaučiai, jie mūsų sveikata, saugo privatumą, žalia spalva ramina...
