Advokatė Evelina Kiznė pastebėjo, kad radę naują darbą žmonės taip apsidžiaugia, kad padaro keletą klaidų, kurios vėliau trukdo dirbti ar nulemia net mažesnį atlyginimą.
Todėl ji vardijo patarimus, į ką reikėtų atkreipti dėmesį prieš pasirašant įdarbinimo dokumentus.
„Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kokia darbo užmokesčio sistema taikoma būsimoje darbovietėje. Jeigu pokalbio metu buvo aptarti priedai, jie turi būti nurodyti ir darbo sutartyje ar kitame dokumente.
Pati dažniausia darbo ginčų priežastis – darbo užmokestis ir priedai. Todėl svarbu, kad visi susitarimai būtų užfiksuoti dokumentuose“, – patarė advokatė.
Pasak E. Kiznės svarbu į sutartį įtraukti, kaip didės darbuotojo atlyginimas.
„Jeigu žmogus su darbdaviu susitarė, kad iš pradžių jo atlyginimas bus mažesnis, o vėliau didės, tai turi būti parašyta ir sutartyje. Kitaip gali būti, kad žodinis susitarimas tik ir liks žodiniu. Todėl atlyginimo augimo sąlygos turi būti įtrauktos į darbo sutartį, tik taip bus garantuotas algos didėjimas“, – komentavo advokatė.
Kompensacija ir darbo funkcijos
E. Kiznė pastebėjo, kad dažnai darbuotojai turi pasirašyti ir nekonkuravimo dokumentą.
„Tačiau jį pasirašius darbuotojui turi būti mokama ne mažesnė kaip 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija už kiekvieną mėnesį.
Šis kompensacijos mokėjimas yra privalomas ir negalima skaidyti darbo užmokesčio ir vienos jo dalies laikyti kompensacija arba kitaip įskaityti kompensaciją į darbo užmokestį.
Anot jos, būtina darbo dokumentuose tiksliai apibrėžti ir darbo funkcijas.
„Žmonės kartais nepagalvoja, kad kai kurios darbo funkcijos gali būti visiškai nemielos ar netgi nepageidaujamos. Ką tada jie darys?
Darbo funkcijos turi būti apibrėžtos atskirame dokumente arba nurodytos darbo sutartyje. Tuomet darbuotojas žinos, ką turi atlikti, o ko ne. Tai padės išvengti būsimų nesutarimų su darbdaviu“, – komentavo E. Kiznė.
Pasak jos, dažnai žmonės pasirašo darbo sutartį jos net neskaitydami.
„Nepatarčiau to daryti, vis tik parašas yra brangus ir jį reikėtų dėti ant tų dokumentų, kuriuos darbuotojas supranta. Dokumentuose gali būti visko, dėdamas parašą bet kur žmogus gali užprogramuoti teisines problemas, kurias vėliau turės spręsti“, – įspėjo advokatė.
Auga darbuotojų reikalavimai darbdaviams
Tuo metu darbdaviai tikino, kad darbuotojai ne tik žino savo teises, bet ir nesidrovi paprašyti didesnio atlyginimo ar geresnių darbo sąlygų.
Užimtumo tarnybos atlikta Lietuvos įmonių ir organizacijų apklausa parodė, kad mažėja darbuotojų lojalumas darbdaviui, žmonės vis dažniau keičia darbus, nes auga jų mobilumas.
Kas antras (48,5 proc.) apklausoje dalyvavęs darbdavys pripažįsta, kad pastaraisiais metais vis sunkiau pavyksta prisikviesti kandidatų į darbo pokalbį. Kiek daugiau nei trečdalis (37,7 proc.) darbdavių nurodė pastebintys dažnesnes situacijas, kai atrankos metu pasirinktas kandidatas sutartą dieną apskritai neatvyksta įsidarbinti.
„Apklausa parodė, kad neretai derybiniai svertai yra darbo ieškančio asmens pusėje. Darbas jiems yra saviraiškos galimybė, o ne tik būtinybė uždirbti pajamas šeimai. Šiuo metu rinkoje vien konkurencingas atlyginimas nesuvilios darbuotojų, nes pasaulis leidžia rinktis tai, kas jiems patinka“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Šalies įmonės bei organizacijos tokius darbuotojų elgsenos pokyčius stebi ir kasdieninėje aplinkoje. Kas ketvirtas darbdavys (24,2 proc.) teigė, kad pastaraisiais metais padažnėjo atvejų, kai darbuotojai nepranešę neatvyksta į darbą.
Daugiausiai su tokiu reiškiniu susidūrė apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, apdirbamosios gamybos ir statybos įmonės (kiek daugiau nei trečdalis apklausoje nuomonę išreiškusių darbdavių). Mažiausiai tokį reiškinį fiksavo viešojo valdymo įstaigos, informacijos ir ryšių, kasybos ir karjerų eksploatavimo vykdančios įmonės.
Prašo didinti algą
Darbdavių teigimu, pastaraisiais metais daugėjo atvejų, kai išdirbę mėnesį ar šiek tiek daugiau, darbuotojai meta darbą be rimtos priežasties, argumentuodami, kad „nepatinka“. Tokį reiškinį fiksavo kas trečias (35,9 proc.) apklausoje dalyvavęs darbdavys.
Dažniausiai su tuo susidūrė apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, apdirbamosios gamybos ir statybos sektoriuose veikiantys darbdaviai. Rečiausiai – informacijos ir ryšių bei elektros, dujų ir garo tiekimo veiklą vykdančios įmonės.
Darbdaviai pastebi, kad darbuotojai drąsiau ir dažniau reiškia pageidavimus ne tik dėl užmokesčio didinimo, bet ir dėl fizinių darbo sąlygų gerinimo ar galimybės dirbti nuotoliu.
„Dažnesnius prašymus didinti darbo užmokestį lemia objektyvios priežastys, siejamos su ekonomine situacija – infliacija ir panašiai. Tačiau poreikis dirbti geresnėmis sąlygomis rodo pasikeitusį žmonių požiūrį į asmeninio gyvenimo ir darbo balansą“, – pasakojo G.Sinkevičė.
Padažnėjusius prašymus didinti darbo užmokestį fiksavo apie du penktadalius darbdavių (44 proc.), gerinti fizines darbo sąlygas – trečdalis (32,3 proc.). Dažniau nei kituose sektoriuose užfiksuotą tokį reiškinį vardijo viešojo valdymo ir švietimo įstaigos, kurios turi ribotas galimybes didinti darbo užmokestį.
Jei atsisako derinti, tai ar tikrai norite dirbti pas tokį? - vergvaldį. Kam? Tam, kad kaip BARBOROS vairuotojas išeitumėte į kitą pasaulį?
Niekas Jums nieko neduos. Viską reikia patiems pasiimti / užsiauginti / uždirbti. - Būtent: uždirbti. Vergavimas ne darbas.
