Tokiems gyventojams kas mėnesį gali būti mokama ne tik šalpos negalios pensija, bet ir tam tikra kompensacija.
Be to, jiems padedama įsidarbinti ir darbovietę netgi pritaikyti prie negalią turinčio žmogaus poreikių.
Skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė atkreipia dėmesį, kad šių visų išmokų nepakanka.
Anot jos, 250 eurų pajamų per mėnesį yra visiškas skurdas, o iš tiek gyvenančių žmonių su negalia Lietuvoje dar yra nemažai, tad reiktų skirti „adekvatų finansavimą“, kitaip ši problema neišsispręs.
Tad kiek žmonių išties išgyvena vos už 250 eurų per mėnesį, kokias dar išmokas ar lengvatas gauna ir ar žadami kokie nors pokyčiai?
Šalpos negalios pensija – kas ir kokio dydžio gauna?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, šalpos pensijų paskirtis – užtikrinti minimalias pajamas senatvės ir negalios atvejais, todėl jos mokamos tik tiems, kurie:
- arba neįgijo minimalaus pensijų socialinio draudimo stažo, užtikrinančio teisę gauti socialinio draudimo pensiją;
- arba jų gaunama socialinio draudimo pensija yra mažesnė už šalpos pensiją.
„Sodra“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Jonaistė Jusionytė primena, kad šalpos negalios pensija skiriama ir mokama žmonėms, netekusiems 45–100 proc. dalyvumo ar kuriems yra nustatyta lengva, vidutinė arba sunki negalia.
Be to, asmuo, netekęs dalyvumo iki 24 metų amžiaus, gauna didesnę šalpos pensiją nei tas, kuris dalyvumo neteko jau po to, kai jam sukako 24 metai.
Dėl šalpos negalios pensijos į „Sodrą“ turi kreiptis pats žmogus – ji automatiškai neskiriama. Pavėlavus, šalpos pensija bus išmokėta tik už pastaruosius 12 mėnesių ir ne daugiau.
Pasak J. Jusionytės, šalpos negalios pensiją šiuo metu gauna 51 319 žmonių. Balandžio mėn. duomenimis, vidutinė išmoka siekia 378,32 euro.
Ji atskleidė, kad didžiausią – 558 eurų – šalpos negalios pensiją gauna 682 žmonės (ji skiriama netekusiems 100 proc. dalyvumo iki 24 metų).
O mažiausią – 248 eurų – šalpos negalios pensiją gauna 4 814 žmonių (ji skiriama netekus 45 proc. dalyvumo jau po to, kai sukako 24 metai).
Ar žmonės su negalia gali dirbti?
Nors 248 eurai yra maža suma pragyventi mėnesiui, SADM atkreipė dėmesį, kad jos gavėjai gali ir dirbti – šalpos negalios pensijos mokamos viso dydžio nepaisant to, ar dirba žmogus, ar ne.
„Ribos, nuo kurios žmogus, turėdamas negalią, gali ar negali dirbti, nėra. Žmogus ir su ypač sunkia negalia gali dirbti, jei jam bus sudarytos sąlygos, atsižvelgiant į jo negalios pobūdį ir sunkumą.
Pvz., žmogus gali atlikti visai nesudėtingas funkcijas: perdėlioti daiktus iš vienos dėžutės į kitą arba dirbti protinį darbą kompiuterį valdydamas tik akimis.
Ar (žmogus – aut. past.) gali dirbti konkretų darbą, vertina gydytojų konsultacinės komisijos“, – aiškino SADM.
Šalpos pensijų dydžiai – žada pokyčius?
SADM paminėjo, kad šiemet, palyginti su pernai, šalpos negalios pensijos didėjo nuo 51 iki 165,08 euro, priklausomai nuo neįgalumo ar dalyvumo lygio.
O tiek didėjo dėl to, kad nuo 2025 m. buvo patvirtinta 25 proc. didesnė šalpos pensijų bazė, šiemet siekianti 248 eurus.
Ministerijos aiškinimu, ši bazė yra susieta su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (MVPD), kuris atspindi maisto kainų augimo, vartojimo struktūros ir prognozuojamus suderinto vartotojų kainų indekso pokyčius:
„Taip siekiama palaikyti su MVPD susijusių socialinių išmokų perkamąją galią, minimalų su MVPD susijusių socialinių išmokų gavėjų vartojimo lygį.“
SADM užsiminė, kad jau yra numatyta keisti socialinių išmokų bazinių dydžių (tarp jų – ir šalpos pensijų bazės) indeksavimo tvarką, siekiant užtikrinti, kad ji atspindėtų kainų ir vidutinio darbo užmokesčio pokyčius:
„Tuo tikslu jau parengtas ir pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo pakeitimo projektas.“
Kam skiriama papildoma 540,8 euro kompensacija?
SADM paminėjo, kad vaikui ar suaugusiam, kuriam dėl riboto savarankiškumo reikalinga kito asmens pagalba ar slauga, gali būti nustatomi individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikiai.
Poreikį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, o po to reikia kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti kompensaciją.
Ministerijos atstovai patikino, kad šios kompensacijos yra skiriamos kas mėnesį ir nepriklauso nuo asmens gaunamų pajamų.
Jie aiškino, kad šios kompensacijos dydis priklauso nuo tikslinių kompensacijų bazinio dydžio, kuris šiemet siekia 208 eurus.
Taigi, jeigu asmeniui nustatomas kompensacijos poreikis yra:
- pirmo lygio, jam yra mokama 540,8 Eur/mėn. (2,6 tikslinių kompensacijų bazės dydžio);
- antro lygio – 395,2 Eur/mėn. (1,9 tikslinių kompensacijų bazės dydžio);
- trečio lygio – 228,8 Eur/mėn. (1,1 tikslinių kompensacijų bazės dydžio);
- ketvirto lygio – 124,8 Eur/mėn. (0,6 tikslinių kompensacijų bazės dydžio).
Padeda ne tik įsidarbinti – štai kuo galite pasinaudoti
SADM atkreipė dėmesį – jei asmuo su negalia nori įsidarbinti, jis turėtų kreiptis į Užimtumo tarnybą, kuri jam padės susitvarkyti reikiamus dokumentus, suprasti darbo sutarties sąlygas, darbdavio vidaus taisykles ir darbo funkcijas.
Ministerija nurodė, kad asmenį su negalią įdarbinusiam darbdaviui gali būti skiriama darbo užmokesčio subsidija, kuri kompensuoja dalį įdarbintam asmeniui mokamo užmokesčio.
Šia kompensacija darbdaviai yra skatinami darbinti žmones, kuriems sunku rasti darbą, taip padedant jiems vėl integruotis į darbo rinką.
Be viso to, jei naujoje darbovietėje kiltų problemų, dėl kurių negalią turintis asmuo galėtų netekti darbo, UŽT siūlo lydimąją pagalbą, kuri tarpininkaus ir padės spręsti nesutarimus; konsultuos, kaip išvengti diskriminacijos ir pan.
SADM atstovų teigimu, jei Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nustato, kad konkrečioje darbo vietoje asmeniui reikia asistento pagalbos, darbdaviui yra skiriama subsidija asistento išlaidoms.
Įdarbinant bedarbį su negalia, taip pat darbuotojui tapus neįgaliu arba jam nustačius sumažėjusį dalyvumo lygį, gali būti teikiama darbo vietos pritaikymo subsidija.
Šie pinigai būtų skirti įrangai, kurios reikėtų negalią turinčiam darbuotojui ir be kurios jis negalėtų atlikti darbo funkcijų, nepajėgtų patekti į darbo vietą ar pastate esančias poilsio patalpas.
„Norintys įgyti kvalifikaciją ar kompetencijas gali dalyvauti profesiniame mokyme. Tokiu atveju yra skiriama mokymo stipendija, kompensuojamos apgyvendinimo, kelionės, sveikatos tikrinimo išlaidos.
Asmenys su negalia, kurie dėl sveikatos sutrikimų negali dirbti ankstesnio darbo arba kito darbo, atitinkančio jų profesinę kvalifikaciją, gali dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje“, – vardijo pašnekovai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
SODRA puikiai susitvarkytu. Ir mažiau reiktų kabinetų bei direktoriu.
