Šalis gali susidurti su rimtomis finansinėmis bėdomis, jei Rusija sustabdys žadėtos 15 mlrd. JAV dolerių pagalbos, perkant Ukrainos obligacijas, mokėjimus dėl neaiškių Ukrainos valdžios perspektyvų. Tiesa, dar sausio viduryje minėtų Ukrainos obligacijų pajamingumas siekė 5 proc. Ilgesnio termino (9 metų) obligacijų pajamingumai kilo nuosaikiau – nuo sausio vidurio lygio (8,4 proc.) išaugo iki trečiadienį pasiekto piko (11,2 proc.) atžymos.
Ukrainos akcijų rinka taip pat reagavo neigiamai, ir per antradienį-ketvirtadienį biržos indeksas „PFTS“ smuko 8 proc. Ukrainos grivina JAV dolerio ir euro atžvilgiu nuo savaitės pradžios susilpnėjo apie 2 proc.
Ukrainos valstybės įsipareigojimai iki 2015 m. pabaigos be palūkanų siekia 17 mlrd. JAV dolerių. Šalis, siekdama užtikrinti savo gebėjimą vykdyti įsipareigojimus, 2013 m. pabaigoje sulaukė pagalbos bei finansavimo pasiūlymų tiek iš Europos Sąjungos, tiek iš Rusijos. Ukrainos valdžia pasirinko 15 mlrd. JAV dolerių paskolą ir žymiai sumažintą dujų kainą (kas leis sutaupyti apie 4 mlrd. JAV dolerių) iš Rusijos.
Juntamas poveikis aplinkinėms rinkoms
Itin sudėtinga situacija Kijeve daugiausiai veikia aplinkinių šalių rinkas. Šiuo metu bendrą neigiamą foną besivystančiose rinkose svariausiai lėmė prasti Kinijos ekonominiai rodikliai ir JAV Federalinių rezervų sistemos ( FED) piniginio skatinimo mažinimas. O politinė suirutė Ukrainoje labiausiai nepalanki kaimyninei Rusijai. Valiutų rinkose šiuo metu taip pat pastebimi didesni svyravimai Lenkijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Turkijoje gali išsilaikyti artimiausioje perspektyvoje. Lenkijos finansų rinkos gali būti jautresnės situacijos raidai, nes didžioji dalis palaikančių protestus yra iš vakarinės Ukrainos dalies.
Atgarsiai – Rytų Europos valiutų rinkose
Aiškūs neramumų atgarsiai buvo matomi Rytų Europos šalių valiutų rinkose. Vengrijos forintas prieš eurą per antradienį-ketvirtadienį smuko 1 proc., Lenkijos zlotas – 0,6 proc., Rumunijos lėja – 0,7 proc. Rusijos rublis prieš euro ir JAV dolerio krepšelį nukrito iki rekordinių žemumų ir priartėjo prie centrinio banko toleruojamo kurso koridoriaus apatinės ribos. Vien prieš JAV dolerį rublis šiemet smuko 9 proc. Tad Rusijos centrinis bankas gali būti priverstas vykdyti valiutines intervencijas, siekdamas palaikyti rublio kursą, ir tai gali brangiai kainuoti Rusijos ekonomikai. 2008 m. centrinis bankas išleido apie 200 mlrd. JAV dolerių, gindamas rublį karinio konflikto Gruzijoje ir JAV banko „Lehman Brothers“ bankroto sukelto poveikio.
Be to, dėl padidėjusių obligacijų pajamingumų Rusija atšaukė jau trečią per mėnesį obligacijų platinimo aukcioną. Trečiadienį šios šalies akcijų indeksas MICEX neteko 1,2 proc., o RTS net 2,8 proc. – daugiausiai per 6 savaites. Ketvirtadienį akcijos smuko jau nuosaikiau – atitinkamai 0,3 proc. ir 0,2 proc. Ypač pigo Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ akcijos, nes įsivyravęs chaosas Ukrainoje gali sutrikdyti gamtinių dujų tranzitą per šios šalies teritoriją.
Komentaro autorė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė
