Norėdamas gauti nedarbo išmoką, žmogus pirmiausia turi užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, kur jam bus suteiktas bedarbio statusas.
Užimtumo tarnyba, įvertinusi gautą prašymą skirti nedarbo išmoką, duomenis perduoda „Sodrai“, kuri paskiria ir moka išmoką.
Anot „Sodros“, šiuo metu vidutinės nedarbo išmokos dydis – 355 eurai. Ją gauna apie 65 tūkst. gyventojų.
Nenorinčių skiepytis ar testuotis priimti nereikėtų
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis įsitikinęs, kad dabartiniai įstatymai leidžia žmonėms gudrauti ir pabėgti nuo reguliavimų.
„Jeigu žmonės nenori skiepytis ir testuotis, jie išeina iš darbo, užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje ir gauna bedarbio išmoką. Kiti pradeda dirbti nelegaliai. Valstybė turėtų suvienodinti taisykles tiek esantiems darbo rinkoje, dirbantiems žmonėms, tik užsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje.
Jeigu valstybė kažką žmonėms duoda, pavyzdžiui, privalomą sveikatos draudimą, tada turi teisę ir kažko iš tų žmonių reikalauti“, – įsitikinęs A. Romanovskis.
Tuo metu Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas pastebėjo, kad Užimtumo tarnyba kai kuriais atvejais nebegalės atlikti savo tiesioginės funkcijos.
„Juk Užimtumo tarnyba padeda žmonėms susirasti darbą. Tačiau jeigu žmogus sąmoningai pats išeina iš darbo, nes nesutinka skiepytis ir testuotis? Koks tikslas jam registruotis į Užimtumo tarnybą, jeigu jis nenori dirbti? Akivaizdu, kad tokie žmonės net nenori ir neketina naudotis Užimtumo tarnybos siūloma pagalba.
Jeigu darbuotojas išeina iš darbo, nes nenori skiepytis ar testuotis, jam reikėtų neleisti registruotis Užimtumo tarnyboje, nes akivaizdu, kad šios įstaigos pagalba jis naudotis neketina. Politikai turėtų apsvarstyti šią problemą ir priimti įstatymų pakeitimus, neleidžiančius darbuotojams piktnaudžiauti ir gudrauti“, – sakė D. Arlauskas.
Vis tik, anot jo, kol kas tik vienas kitas darbuotojas išeina iš darbo, nes nesutinka mokėti už testus.
„Turime žymiai stabilesnę situaciją, nei buvo tikimasi. Darbuotojai masiškai įmonių tikrai nepalieka“, – teigė darbdavių atstovas.
A. Romanovskis irgi sakė, kad, ko gero, darbdaviai susitaria su darbuotojais arba žmonės pasiskiepija.
„Dalis darbdavių sutiko darbuotojus testuoti nemokamai, kad šie turėtų laiko pasiskiepyti. Tad darbuotojai tai padarė dar iki gruodžio 1 d.“ – teigė A. Romanovskis.
I. Ruginienė: darbdaviai kėsinasi į darbuotojų pinigus
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pastebėjo, kad kiekvienas oficialiai dirbantis asmuo moka socialinio draudimo įmokas ir mokesčius.
„Šie pinigai skiriami tam, kad praradus darbą ar iš jo išėjus darbuotojui tam tikri praradimai būtų kompensuojami nedarbo išmokos forma. Tam ir mokame tuos pinigus, kad prireikus galėtume jais pasinaudoti.
Tad darbdaviai negali siūlyti kažką atimti ar pakeisti, jeigu nė cento prie to nėra prisidėję. Kai jie finansiškai prisidės prie darbuotojo socialinio draudimo, tada jie galės teikti siūlymus“, – sakė darbuotojų atstovė.
Anot jos, darbuotojus skatinti skiepytis reikėtų ne atiminėjant jų socialines garantijas, bet kitais būdais.
„O šiuo metu nuo gruodžio 1 d. didelių pokyčių nematome, nes didelė dalis darbuotojų jau yra pasiskiepiję. Žinoma, dalis žmonių išeina iš darbo, kiti pasiskiepija, treti patys moka už savo testus.
Tačiau jau dabar matome, kad sprendimas testavimo išlaidas perkelti ant darbuotojų pečių, skiepijimosi tempų nepadidino. Tačiau šis sprendimas visai kitą vertę turės, kai praeis 7 mėnesiai po daugumos gyventojų 2 skiepų. Tada darbuotojai turės rinktis, ar skiepytis trečią kartą, ar darytis testus už savo pinigus. Jeigu Vyriausybė nesiims įtikinti žmonių skiepytis 3 kartą, tada matysime didesnį skaičių darbuotojų, kurie išeis iš darbo“, – komentavo I. Ruginienė.
Moka įmokas, todėl turi teisę į išmoką
Socialinė apsaugos ir darbo ministerija teigė, kad socialinio draudimo sistema pagrįsta principu, kad įmokas mokantys gyventojai, įgyja teisę į nedarbo išmokas.
„Nedarbo draudimo paskirtis yra kompensuoti apdraustiems asmenims dėl nedarbo negautas pajamas ar jų dalį. Su tuo susiję ir įmokas mokančių asmenų teisėti lūkesčiai – jei žmogus yra draustas nedarbo draudimu, netekus darbo, jis turi socialines garantijas t. y. gauna nedarbo išmoką.
Šiuo metu teisę į nedarbo išmoką turi Užimtumo tarnyboje užsiregistravę nedarbo socialiniu draudimu drausti asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu Užimtumo tarnyba jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jei jie turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių“, – komentavo ministerija.
Anot jos, žmonės, kurie registruosis Užimtumo tarnyboje ir ieškos darbo, gaus jiems priklausančias nedarbo išmokas.
Ieškančių darbo sumažėjo?
Užimtumo tarnybos naujausi duomenys rodo, kad lapkričio mėnesį į ją kreipėsi 21,6 tūkst. naujų klientų, o spalio mėn. – 23 tūkst. Tai reiškia, kad lapkritį besikreipiančių darbo ieškančių asmenų sumažėjo. Šiuo metų Užimtumo tarnyboje iš viso registruota daugiau nei 200 tūkst. žmonių.
„Paprastai naujų klientų srautai didesni pirmomis mėnesio savaitėmis, kai vidutiniškai registruojama apie 5,5 tūkst. asmenų per savaitę, tuo metu mėnesio paskutinėmis savaitėmis srautai mažesni apie 4,8 tūkst. asmenų per savaitę“, – komentavo Užimtumo tarnyba.
Ji tikina darbo ieškantiems žmonėms siūlanti darbą vadovaudamasi šiuo metu galiojančiais teisės aktais.
„Tinkamo darbo apibrėžime, kaip numato įstatymai, nėra nurodytos aplinkybės, susijusios su galimybių paso turėjimu. Šis pasas nėra kvalifikacinis reikalavimas, kurį darbdavys galėtų nurodyti laisvos darbo vietos aprašyme, ir kuris galėtų turėti įtakos sprendimui vertinant, ar darbo pasiūlymas atitinka tinkamą darbą.
Galimybių paso neturėjimas Užimtumo įstatyme nėra paminėtas prie svarbių pateisinamų priežasčių darbo ieškantiems asmenims atsisakant Užimtumo tarnybos paslaugų ar motyvuojant neatvykimo priimti darbo pasiūlymo arba atsisakant priimti darbo pasiūlymą. Jei pateikiamas toks atsisakymas, taikoma sąlyga dėl bedarbio statuso netekimo be teisės į bedarbio statusą 6 mėn.“ – aiškino Užimtumo tarnyba.
Jos klientų aptarnavimo skyrių specialistai pastaruoju metu esą nefiksuoja didesnio kliento srauto.
„Labiau stebimi atvejai, kai dauguma klientų niekaip nekomentuoja savo pasiskiepijimo ar testavimo ir puikiausiai įsidarbina. Pastebima, kad argumentą dėl galimybių paso ar nenoro testuotis kaip kliūtį įsidarbinant dažniausiai nurodo darbo neturintys asmenys, kurie visaip stengiasi išvengti darbo pasiūlymų ir nepageidauja įsidarbinti“, – komentavo Užimtumo tarnyba.
Nedarbo išmoka
Užsiregistravę į Užimtumo tarnybą gyventojai dėl nedarbo išmokos turi kreiptis į „Sodrą“.
„Išmoka skiriama žmonėms, kurie buvo draudžiami nedarbo socialiniu draudimu, t. y. jie dirbo ir patys ar už juos buvo mokamos nedarbo socialinio draudimo įmokos. Taip pat iki įsiregistravimo į Užimtumo tarnybą gyventojai privalo turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių
Į šį laikotarpį įeina įvairūs laikotarpiai, pavyzdžiui, laikas, kai žmogus gavo darbo užmokestį, nedarbo ar dalinio darbo išmokas. Taip pat gavo socialinio draudimo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros arba ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmokas. Galioja ir darbo stažas įgytas užsienyje“, – informavo „Sodra“.
Anot jos specialistų, nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovi ir kintama.
„Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 149,39 euro, t. y. 23,27 proc. mėnesio, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos. Kintama dalis priklauso nuo žmogaus turėtų pajamų. Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos gyventojo draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.
2021 metais kintama mėnesinė išmokos dalis pirmą – trečią nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį siekia 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų, ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 proc., o septintą – devintą mėnesį – 23,27 proc.“, – aiškino „Sodra“.
