Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių iki 2019 m. liepos pabaigos šalies gyventojams buvo suteikta naujų būsto paskolų už 1,3 mlrd. eurų. Tai kone dukart daugiau nei paskolų išduota per 2015 m.
Registrų centras taip pat skaičiuoja rekordinį NT sandorių skaičių, nematytą nuo pat ekonominės krizės 2008 m.
Kai kurie bankininkai taip pat neoficialiai užsimena, kad šiandieninė situacija rinkoje labai primena buvusią prieš krizę – žmonės per daug negalvodami labai drąsiai ima paskolas (net ir didėjančiomis palūkanomis), visiškai negalvodami, kaip jas reiktų grąžinti, jeigu situacija pablogėtų.
Trečiasis kvėpavimas, o kas po jo?
Pristatydamas naujausią Lietuvos ekonomikos apžvalgą „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas stebėjosi tuo, kas dedasi mūsų šalies nekilnojamojo turto (NT) rinkoje.
„Šiuo metu joje stebimas trečiasis kvėpavimas: kainų augimas nemažėja, sandorių skaičius nemažėja, o netgi šiek tiek auga.
Tačiau jei prognozavome, kad jau po antro kvėpavimo turėtų būti sulėtėjimas, tai po trečiojo labai didelė tikimybė, kad jis turėtų įvykti. Juolab, kad kainos jau auga panašiu tempu, kaip pajamos. Ypač kalbant apie privatų sektorių“, – kalbėjo ekonomistas.
Jo teigimu, tokia situacija nėra tvari. Palyginti su Vakarų Europos šalimis Lietuvoje būsto įperkamumo lygis labai prastas. O tvarios rinkos sąlyga yra ta, kad kainos augtų lėčiau už pajamas. Kai kainos ir pajamos auga vienodai, įperkamumo rodiklis prastėja, o tai esą nėra geras signalas.
„Turiu pripažinti, kad pakilimas labai didele dalimi yra vedamas vartotojų lūkesčių. Tarkime, Latvijoje tokių tendencijų nėra. Čia labai didelis skirtumas. Mes ilgai diskutavome su kolegomis, kodėl toks milžiniškas skirtumas.
Rygoje būstas yra praktiškai trečdaliu pigesnis nei Vilniuje. Taline – tik šiek tiek brangesnis. Paradoksas tas, kad tokio prikimo vajaus Latvijoje nėra. Jie labiau išsigandę nuo praėjusios krizės“, – komentavo Ž. Mauricas.
Paklaustas, kiek ilgai gali trukti tas „trečiasis kvėpavimas“, jis sakė manantis, kad reikėtų palaukti kitų metų. Šiemet esą viskas bus „po senovei“. Kita vertus, rinkos situacija gali pasikeisti, jei išsipildys kai kurios prognozės:
„Jeigu pasitvirtins neigiamos tendencijos, tai yra infliacijos augimas, nedarbo lygio didėjimas ir galbūt tam tikri neigiami siurprizai planuojant 2020 m. valstybės biudžetą, arba jei viešojo sektoriaus atlyginimai nebus taip keliami, kaip žadėta, arba mokesčių reforma būtų sustabdyta, tada būtų galima kalbėti apie kokį nors sulėtėjimą. Manau, tai būtų kitų metų pradžia.“
Vis dėlto šiuo metu apie jokią NT rinkos krizę, anot ekonomisto, kalbėti negalima: „Ne, kol kas visiškai priešingai. Jeigu visa Lietuvos ekonomika iriasi prieš srovę, tai NT rinka net ne iriasi, o lekia motorine valtimi visu greičiu į kitą pusę.“
Rinka perkaitusi, lūkesčiai nepamatuoti
Viešosios įstaigos „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius portalui tv3.lt taip pat sakė manąs, kad šiuo metu NT rinka yra „užkaitusi“:
„Šioje vietoje galima įvardinti ir pamatyti daug priežasčių. Tikriausiai pagrindinė yra gyventojų nusiteikimas ir lūkesčiai. Labai gaji nuomonė, kad kainos ateityje tik didės, nes viskas brangsta.“
Kai vyrauja toks požiūris, kai ateityje žmonės tikisi kainų kilimo, tada jie yra linkę pinigus leisti šiandien – ar vartojimui, ar investicijoms. Toks dėsningumas ne kartą pastebėtas elgesio ekonomiką nagrinėjančių mokslininkų.
„Manyčiau, čia yra pagrindinis psichologinis nusiteikimas. Kai pas žmones mąstymo, kad rytoj ar po pusmečio bus kas nors brangiau, tai šiandien jie yra linkę ne taip racionaliai žiūrėti, ne taip atsakingai vertinti, gal čia verta nepirkti, ar kažkokių kitų variantų paieškoti.
Jie ir nesidera intensyviai. Tada pardavėjams ateina labai palankus metas. Jie gali lengviau gauti didesnę kainą. Kaip žinome, jei yra aktyvi rinka, pardavėjai yra linkę nuosekliai didinti kainą ir žiūrėti, ar yra pirkėjų už tą kainą.
To rezultatas – savaime išsipildantys lūkesčiai. Pardavėjai linkę kelti kainą, pirkėjai nelabai linkę daug derėtis, nes galvoja, kad ateityje viskas brangs, vykdo sandorius ir taip atsiranda toks kainų kaitimas ir rinkos aktyvumas“, – svarstė pašnekovas.
Jo teigimu, kitaip nei buvo prieš gerą dešimtmetį, dabar NT vystytojai labai aktyvūs – tiek nuosavų namų, kotedžų rinkoje, tiek daugiabučių statyboje. Taip atsiranda daugiau pasiūlos, kas prisideda ir prie ekonomikos augimo – kuriamos darbo vietos, investuojama. Tuo pačiu palaikoma gana aukšta konkurencija, kad tos kainos nekiltų taip, kaip kilo anksčiau.
„Tiesiog pirkėjai esant galimybei ir skolintis ar įsigyti NT dažniausiai daug nemąsto, jeigu yra poreikis, noras, prisiima paskolas, įsipareigojimus, kad galbūt viskas bus gerai ir visada galės paskolas galės mokėti ir nepatirs kokių nors sunkumų.
Bet aš visada raginu blaiviau į viską pažiūrėti. Imant paskolą 25 metams tikrai visko gali nutikti. Pastaruoju metu geopolitinėje arenoje daug įvykių. Kažkoks didesnis įvykis gali viską sugriauti, kad mes čia susikūrę pastaruoju metu“, – įspėjo A. Antanavičius.
Anot jo, sunku prognozuoti, kad taip gali nutikti. Visame pasaulyje centriniai bankai imasi priemonių recesijai išvengti. Tačiau, kaip pastebi ne vienas ekonomistas, kai kurios iš jų gali priminti dirbtinį gyvybės palaikymą. Vos atjungus gyvybės palaikymo aparatą ekonomikas ištiktų mirtis. Vis dėlto taip gali nutikti ir per kelerius metus ir po penkerių ar dešimties metų:
„Toks ekonomikos palaikymas ir skatinimas per dirbtines priemones nėra tvarus ir savalaikis. Sąskaitas kada nors reiks susimokėti. Gyvename ateities sąskaita. Kada ta diena ateis, sunku pasakyti. Gal reiks metų, gal dviejų. Debesys kaupiasi, bet kada prasidės lietus – nežinia.“
