Remiantis trijų Baltijos valstybių centrinių bankų duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį terminuotųjų indėlių mažėjo visose šalyse: Estijoje – 5,3 proc., Latvijoje – 5 proc., Lietuvoje – 3,4 proc., tuo tarpu neterminuotųjų indėlių padidėjo atitinkamai 11 proc., 7 proc. ir 2,3 procento. Vis dėlto, pasak Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje namų ūkių situaciją analizuojančių SEB grupės ekspertų, indėlių dalis visame namų ūkių finansinio turto portfelyje artimiausiu metu kisti neturėtų.
„Namų ūkių indėlių portfelį sudarantys terminuotieji ir neterminuotieji indėliai paprastai yra skirtingos paskirties. Terminuotieji indėliai gyventojams dažniausiai yra santaupų kaupimo priemonė – tokio indėlio sąskaitoje pinigai laikomi norint gauti palūkanų, o neterminuotieji indėliai skirti vartojimui ar netikėtiems gyvenimo atvejams - už šias lėšas namų ūkiai palūkanų negauna“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Jos teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvoje, o taip pat ir kitose Baltijos šalyse mažėja terminuotųjų indėlių, – mažos palūkanos. „Indėlių palūkanoms pasiekus tokį lygmenį gyventojai nebemato tikslo pinigų iš neterminuotųjų indėlių sąskaitų pervesti į terminuotųjų indėlių sąskaitas. Be to, neatmestina ir geresnių lūkesčių įtaka, mat gerėjant šalies ekonomikos ir asmeninės finansinės padėties perspektyvoms, mažėja gyventojų poreikis kaupti lėšas juodai dienai“, - pastebi J. Varanauskienė.
Vis tik, pasak ekspertės, indėliai ir toliau turėtų būti pagrindinė Lietuvos, Latvijos ir Estijos namų ūkių finansinio turto, laikomo finansų institucijose, forma. Tai lemia dvi pagrindinės aplinkybės: pirma, yra nemažai namų ūkių, kurie neturi jokių santaupų ir kuriems indėlis yra pirmas žingsnis pradedant jas kaupti, antra, finansinių žinių apie sudėtingesnes taupymo ir investavimo alternatyvas stoka lemia, kad namų ūkiai kaip finansinio turto kaupimo ar laikymo priemonę renkasi būtent indėlius.
