Šie pakeitimai įsigalios nuo 2025 m. gegužės 1 d., o jų turėsis laikytis visi prekybininkai ir paslaugų teikėjai, t. y. parduotuvės, vaistinės, klinikos, bibliotekos, baseinai, pardavėjai turgavietėse ir t. t.
Klientai 1 ir 2 centų monetomis atsiskaityti galės, tačiau pardavėjai ne visada privalės jas priimti.
Naujienų portalo tv3.lt kalbinti prekybos tinklų atstovai papasakojo, kaip jiems sekasi ruošti įprastas ir savitarnos kasas šiai naujovei ir kaip pirkėjai bus užtikrinami, ar aparatas gerai suapvalino grąžą.
Kaip bus apvalinama galutinė suma
Lietuvos banko (LB) aiškinimu, mokant grynaisiais pinigais galutinė pirkinių krepšelio suma būtų apvalinama iki artimiausių 5 centų pagal matematinę taisyklę į mažesnę arba į didesnę pusę, priklausomai nuo to, ar paskutinis skaitmuo yra arčiau 0, 5 ar 10.
Kaip aiškino prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė, jei galutinė mokėtina suma baigsis 1–2 ar 6–7 centais, suma bus apvalinima į mažesnę pusę (iki 0 arba 5 centų).
Jei suma baigsis 3–4 ar 8–9 centais, suma bus apvalinama į didesnę pusę (iki 5 arba 10 centų).
O prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir korporatyvinių ryšių vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė atkreipė dėmesį, kad skirtumas, susidaręs dėl apvalinimo į didesnę ar mažesnę pusę, ilgalaikėje perspektyvoje išsilygina, taigi tiek pirkėjo, tiek pardavėjo atžvilgiu šis apvalinimas yra neutralus.
LB atstovai paminėjo, kad 1 ir 2 centų monetos liks teisėta mokėjimo priemone: „Jomis bus galima atsiskaityti mokant suapvalintą sumą, tam tikrais atvejais jomis gali būti atiduodama grąža.
Prekybininkai (paslaugos teikėjai) negali atsisakyti priimti 1 ir 2 ct monetų, duodamų mokant suapvalintą sumą. Tačiau jie neprivalo vieno mokėjimo metu priimti daugiau nei 50 vnt. monetų.“
Pokyčiams jau ruošiasi
Iki grąžos apvalinimo įsigaliojimo likus mažiau nei 5 mėnesiams „Maxima“ atstovė tikina, kad prekybos tinkle jau yra vykdomi pasiruošimo darbai, kad pereinamasis laikotarpis po pokyčio būtų kiek įmanoma sklandesnis.
Ji neslėpė, kad artėjantys pokyčiai gali kelti nedidelių iššūkių įgyvendinimo pradžioje, dėl to jau dabar yra ieškoma kuo patogesnių sprendimų, kad naujoji tvarka klientams būtų aiški ir lengvai suprantama.
„Numatome, kad įstatymui įsigaliojus apvalinimo atvaizdavimas kasoje ir kvite bei visa papildoma informacija bus orientuota į tai, kad pirkėjui apvalinimas būtų aiškus, o kilę neaiškumai – atsakyti.
Šiems pokyčiams ruošiamės visose srityse, kurioms nauji apvalinimo reikalavimai gali turėti įtakos. Todėl tiek kasos aparatai, tiek ir kitos atsiskaitymo sistemos bus atnaujinamos taip, kad apvalintų galutines sumas“, – kalbėjo I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Anot jos, kadangi apvalinimas vyks automatiškai, klaidų pasitaikyti neturėtų.
Rodys sumą prieš ir po apvalinimo
Šiam pokyčiui jau ruošiasi ir prekybos tinklas „Lidl“. Anot viešųjų ryšių vadovės Linos Skersytės, kasos aparatai keičiami nebus, bet bus atnaujinama kasos programinė įranga.
Ji patikino, kad šis sprendimas prekių kainodarai įtakos neturės, kadangi mokėtina suma klientui bus apvalinama kasos kvito, o ne konkrečios prekės lygyje, ir tik atsiskaitant grynaisiais pinigais.
Pašnekovės aiškinimu, jei klientas mokės už pirkinius grynaisiais pinigais, kasos ekrane jis matys tiek sumą iki apvalinimo, tiek apvalinimo eilutę, tiek ir galutinę mokėtiną sumą.
„Didžioji dauguma mūsų pirkėjų atsiskaito mokėjimo kortele ar kitomis alternatyviomis mokėjimo priemonėmis, tad tokiais atvejais sumos apvalinimas nebus vykdomas – pirkėjas sumokės tiksliai tokią sumą, kuri nurodyta kasos kvite.
Mūsų savitarnos kasose atsiskaitoma banko ar dovanų kortelėmis, tad pokyčio jose nebus. Standartinėse kasose, mokant grynaisiais pinigais, galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama iki artimiausių 5 centų“, – vardijo L. Skersytė.
Anot jos, bus dedamos visos pastangos, kad apsipirkimo procesas išliktų sklandus, patogus ir greitas:
„Jau ir dabar bendraujame ir domimės praktikomis kitose Europos Sąjungos šalyse, kur šis apvalinimo projektas yra įgyvendintas ir gyventojų buvo priimtas teigiamai.“
„Lidl“ atstovė paminėjo – jei bendra mokėtina suma bus mažesnė nei 5 euro centai, pvz., perkant kelis plastikinius maišelius, apvalinimo įstatymas nebus taikomas.
„Vietos interpretacijai čia nebus“
„Iki“ atstovė irgi nurodė, kad šiuo metu prekybos tinklas aktyviai ruošiasi pokyčiui, bet komunikacija klientams dar nevyksta – ji bus numatoma tik kitąmet, arčiau pokyčio datos.
„Iki numatytos datos visos sistemos bus pritaikytos apvalinimui teisės aktų numatyta tvarka
Apvalinimą atsiskaitant grynaisiais pinigais automatiškai atliks kasos aparatai tiek reguliariose, tiek savitarnos kasose“, – patikino G. Kitovė.
Ji pabrėžė, kad suapvalintą sumą apskaičiuos būtent kasos aparatas, o ne klientas ar darbuotojas. Tad vietos interpretacijai čia nebus.
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis neslėpė, kad šiam pokyčiui ruoštis dar nepradėjo, bet teigė esąs tikras, kad jokių problemų nekils.
„Nes yra kompiuterinės programos, kurios automatiškai ir suapvalins taip, kaip reikia. Ar įprastose, ar savitarnos kasose – tai reikšmės neturi.
Kompiuteris išmuš viską, parodys, žmonės viską matys. Čia – grynai programiniai dalykai“, – kalbėjo D. Ryliškis.
Prekybos tinklas „Rimi“ šiuo klausimu komentaro naujienų portalui tv3.lt nepateikė.
Įvardijo 1 ir 2 centų monetų problemą
Lietuvos bankas yra skelbęs, kad Lietuvoje yra daugiau nei 300 mln. vnt. 1 ir 2 centų monetų, kurios sudaro 59 proc. visų apyvartoje esančių monetų, o pagal vertę (4,7 mln. eurų) – vos 3 proc.
LB duomenimis, Lietuvoje 1 ir 2 euro centų monetų skaičius kasmet padidėja vidutiniškai po 30 mln. vnt., nors jas pagaminti kainuoja daugiau, nei jos yra vertos.
Banko atstovai atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis šių monetų mokėjimams yra panaudojamos vos vieną kartą – net 2/3 šių monetų į Lietuvos banką negrįžta, nes nugula stalčiuose, taupyklėse, kišenėse, automobiliuose, fontanuose ar yra yra pametamos.
„Be to, daugiau kaip 2 mln. eurų vertės 1 ir 2 centų monetų žmonės yra pametę. Kasmet prarandama apie trečdalį milijono eurų.
Kadangi 1 ir 2 centų monetų reikia grąžai atiduoti atsiskaitant prekybos vietose, Lietuvos bankas turi jas nuolat kaldinti (ar įsigyti iš kitų valstybių) ir leisti į apyvartą“, – pabrėžė LB atstovai.
Jie vardijo, kad 1 ir 2 centų monetų į apyvartą jau nebeleidžia tokios šalys, kaip Nyderlandai, Belgija, Suomija, Airija, Italija ir Slovakija. Apvalinimą taip pat taiko Švedija, Norvegija, Danija, Kanada ir Australija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
