Kaip skelbia „Eurostat“, 2023 m. Europos Sąjungoje (ES) atliktos darbo jėgos apklausos duomenys rodo, kad net 56,4 proc. savarankiškai dirbusių gyventojų nusprendė ir toliau dirbti, kai pradėjo gauti senatvės pensiją.
Tendencijos įvairiose šalyse labai skiriasi. Kai kuriose šalyse savarankiškai dirbantieji net ir pasiekę pensinį amžių išlieka itin aktyvūs darbo rinkoje, o kitur – dirbti po pensijos nusprendžia tik mažuma.
Pavyzdžiui, daugiausia dirbančių pensininkų yra Švedijoje (98,4 proc.), Suomijoje (88 proc.) ir Airijoje (87,7 proc.).
Lietuva pagal šį rodiklį užima ketvirtą vietą ES. Pas mus toliau dirba daugiau kaip 83 proc. pensininkų.
Tuo metu mažiausias savarankiškai dirbančių pensininkų skaičius fiksuotas Ispanijoje (18,2 proc.), Graikijoje (20,3 proc.) ir Slovėnijoje (40,4 proc.).
Daugiau nei pusė dirba ne visu etatu
2023 m. ES apie 10,2 proc. 50–74 metų amžiaus pensininkų buvo įdarbinti, o dauguma jų – dirbo ne visu etatu. Net 57 proc. dirbančių pensininkų rinkosi nepilno etato darbą, o tai gerokai viršija ne pensinio amžiaus gyventojų dalį, dirbančią ne pilnu etatu (16,2 proc.).
Ne visos darbo dienos pasirinkimas tarp pensininkų dominavo visose ES šalyse, tačiau skirtumai tarp valstybių buvo ryškūs.
Kroatijoje tokiu būdu dirbo net 89,4 proc. dirbančių pensininkų, o tarp ne pensinio amžiaus gyventojų – tik 3,4 proc., todėl skirtumas siekia net 86 proc. punktų.
Didžiausią nepilną darbo dieną dirbančių pensininkų dalį taip pat fiksavo Švedija (79,2 proc.) ir Belgija (78 proc.).
Tuo metu Bulgarijoje ne pilnu etatu dirbančių pensininkų buvo tik 9,2 proc., o Lietuvoje – 19 proc., tai vieni žemiausių rodiklių ES.
Įdomu tai, kad Nyderlandai, kuriuose daug žmonių dirba ne pilną darbo dieną, turėjo mažiausią skirtumą tarp pensininkų (57,8 proc.) ir ne pensinio amžiaus žmonių (39,4 proc.) dirbančių ne pilnu etatu.
Tai reiškia, kad Lietuvoje dirbti pasirinkę senjorai dažniausiai veiklą tęsė pilnu etatu.
„Sodros“ duomenys rodo, kad dirbančių senatvės pensijos gavėjų skaičius kasmet auga ir 2025 m. kovo mėn. viršijo 80 tūkst., nors prieš kelerius metus nesiekė nė 70 tūkst.
Pensiją galima pavėlinti
Kaip informuoja „Sodra“, jei žmogus jau turi teisę gauti senatvės pensiją, tačiau nusprendžia dar palaukti, jis gali pateikti prašymą atidėti jos skyrimą arba, jei pensiją jau gauna – atidėti jos mokėjimą.
„Sodra“ nurodo, kad toks atidėjimas galimas tik pilniems metams, bet ne ilgiau nei penkeriems
Pasibaigus atidėjimo laikotarpiui, senatvės pensija pradedama mokėti arba vėl tęsiama, o jos dydis padidinamas – už kiekvienus pilnus atidėjimo metus pensija padidėja 8 proc.
Pavyzdžiui, asmuo, turintis 37 metų stažą ir 50 apskaitos vienetų, teisę į senatvės pensiją įgijo dar 2019 m. sausį, tačiau nusprendė ją atidėti 4 metams. Visą šį laiką jis nedirbo ir nemokėjo socialinio draudimo įmokų.
Jei jis būtų pradėjęs gauti pensiją iškart, 2023 m. ji siektų 578,85 Eur (dėl metinio indeksavimo). Tačiau atidėjus pensijos skyrimą 4 metams, 2023 m. ji paskiriama jau padidinta net 32 proc. – tai sudaro 764,08 euro. Taigi, palaukęs ketverius metus, žmogus kas mėnesį gautų beveik 185 eurais daugiau.
Arba kitas asmuo, turėdamas tokį patį 37 metų stažą ir 50 apskaitos vienetų, pensiją pradėjo gauti nuo 2019 m. – ji siekė 372,44 euro. Po metų, 2020 m., jis nusprendė pensijos mokėjimą sustabdyti ir pateikė prašymą jį atidėti 3 metams. Per šį laikotarpį taip pat nedirbo.
Tokiu atveju, praėjus atidėjimo laikotarpiui jo pensija jam būtų padidinta 24 proc. (už 3 atidėjimo metus) – iki 717,77 euro.
Svarbu pabrėžti, kad jei per atidėjimo laikotarpį žmogus dirbtų ar vykdytų veiklą, dėl kurios mokamos įmokos „Sodrai“, pensijos dydis būtų perskaičiuojamas papildomai – įskaičiuojant naujai įgytą stažą ir apskaitos vienetus. Tai gali dar labiau padidinti pensiją.
Dirbant pensija toliau didėja
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 667 eurai. Vidutinė pensija sukaupus būtinąjį stažą yra 716 eurų, o jo nesukaupus – 423 eurai.
Oficialūs duomenys rodo, kad didžiausią skurdo riziką Lietuvoje patyria pensinio amžiaus, vieniši gyventojai.
Pensijos dydį lemia per visą gyvenimą sukauptas stažas ir apskaitos vienetų suma, taip pat kasmet tvirtinamas bazinės pensijos dydis ir apskaitos vieneto vertė tą mėnesį, kai žmogus gauna pensiją.
Tai reiškia, kad jei žmogus, kuriam jau paskirta senatvės pensija ir toliau dirba bei moka socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kasmet padidėja. Dėl to dirbusių pensininkų pensija perskaičiuojama.
Be to, daugeliu atvejų padidėja ir žmogaus gaunama pensija, mat ji indeksuojama.
Pensija dirbantiems senjorams nepadidėja tik tais atvejais, kai savarankiškai dirbantys pensijų gavėjai nemoka socialinio draudimo įmokų, o tokiu atveju jie neįgyja daugiau stažo ir pensijų apskaitos vienetų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
