Panašiu klausimu į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas. Vyras papasakojo, kad vasarą viename prekybos tinkle įsigijo žoliapjovę, kuri po kiek laiko jam sugedo, tad jis atnešė ją į parduotuvę pataisyti.
Remontui parduotuvė žoliapjovę siuntė į kitą miestą ir, vyro teigimu, sugadino ją dar labiau – apdaužė. Jis sako nenorėjęs atgal priimti dar labiau sugadintos prekės, tačiau pinigus iš parduotuvės jam pavyko tik po ilgo ginčijimosi.
Specialistai sako, kad tokiose situacijose pirkėjui išlieka teisė iš pardavėjo reikalauti arba kokybiškos prekės, arba sumokėtų pinigų. O kas vyksta ginčo atveju?
Ką galite padaryti?
Kaip praneša Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), vartotojas, kuriam buvo parduota nekokybiška prekė, pagal Civilinio kodekso nuostatas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš pardavėjo kelių sprendimo būdų.
„Nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; atitinkamai sumažinti kainą arba vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą“, – atkreipia dėmesį tarnyba.
Visgi, tarnybos specialistai atkreipia dėmesį, kad jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis, vartotojas teisės nutraukti sutarties neturi.
„Jeigu vartotojas pasirinko prekės taisymą, tačiau, vartotojo teigimu, po pataisymo prekės trūkumai nebuvo pašalinti, galioja tos pačios nuostatos dėl vartotojų teisių, įsigijus nekokybišką prekę. Tai yra, vartotojas vėl turėtų kreiptis į pardavėją, išdėstydamas savo reikalavimą: pataisyti arba pakeisti prekę, sumažinti kainą arba nutraukti sutartį ir grąžinti pinigus“, – informuoja tarnyba.
Specialistų teigimu, vartotojui ir verslininkui nepavykus susitarti, vartotojas gali kreiptis į VVTAT dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka.
„Svarbu, kad vartotojas pridėtų visus turimus dokumentus (prekės pirkimą–pardavimą patvirtinantį dokumentą, vartotojo kreipimąsi į pardavėją ir gautą atsakymą, jei jis gautas) ir įrodymus, kurie būtų naudingi nagrinėjant ginčą.
Kiekvieną ginčą tarnyba nagrinėja individualiai, vertindama ginčo šalių pateiktus įrodymus, paaiškinimus, atsižvelgiant į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas bei suformuotą teismų praktiką“, – primena tarnybos specialistai.
