Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro pardavimų vadybininkė Jolanta Žalienė teigė, kad dažniausiai mokytis atėję žmonės nori įgyti elektriko, šildymo ir vėdinimo sistemų specialisto, suvirintojo, santechniko specialybes.
„Pavyzdžiui, mūrininko, betonuotojo ar apdailininko profesijas renkasi mažiau žmonių. Manau, tai susiję su žmonių požiūriu, kad ne tokius sudėtingus dalykus galima išmokti tiesiog iš draugų, kolegų ar Youtube'o“, – pastebėjo pardavimų vadybininkė.
Anot jos, žmonės į mokymo centrą registruojasi ir moka už kursus trimis skirtingais būdais.
„Nemaža dalis registruojasi per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociaciją LAMA BPO. Pastebėjome, kad daug žmonių nežino, kad užsiregistravę per šią asociaciją jie gali mokytis nemokamai. Net jeigu žmogus jau yra baigęs universitetą ar kolegiją ir turi profesiją, jis gali įgyti dar vieną specialybę profesinio mokymo centre. Šiemet turime rekordinį tokių mokinių skaičių.
Tačiau didžioji dalis mokosi savo arba įmonės lėšomis. Apie 20 proc. visų mokinių sudaro tie, kurie ateina per Užimtumo tarnybą“, – aiškino pardavimų vadybininkė.
Pasak jos nuo specialybės priklauso mokymų trukmė ir kaina. Vieni mokymai gali trukti 4 mėnesius, o kiti ir 1,5 metų. Kaina taip pat skiriasi, trumpesni kursai kainuoja kelis šimtus eurų, o ilgesni jau ir 1500 eurų.
„Kursų metu žmogus gali įgyti kvalifikaciją arba kompetenciją. Kuo šie dalykai skiriasi? Kvalifikaciją įgijęs asmuo gauna pažymėjimą, kuris galioja ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungos šalyse. Su tokiu pažymėjimu žmogus gali vykti dirbti į užsienį ir darbdavys privalo pripažinti jo kvalifikaciją pažymintį dokumentą. Šie kursai paprastai yra ilgesni, juose įgyjama tiek teorinių, tiek praktinių žinių.
Kiti mokymai skirti kompetencijai įgyti yra koncentruoti, trumpesnės trukmės. Tokiuose mokymuose daugiausiai orientuojamasi ne į teoriją, bet į praktiką. Tačiau asmuo juos baigęs gauna pažymėjimą, kuris negalioja užsienyje“, – komentavo J. Žalienė.
Pabaigę kursus, be darbo nelieka
Programavimo kursų „CodeAcademy“ vadovas Šarūnas Dignaitis taip pat teigė, kad kursuose žmonės mokosi tiek savo, tiek valstybės lėšomis. Anot jo, yra keletas grupių, kuriose mokosi studentai gavę Užimtumo tarnybos finansavimą.
Kursai šioje mokymo įstaigoje kainuoja iki 4 tūkst eurų. Taip pat yra galimybė kursus pirkti išsimokėtinai.
Pasak Š. Dignaičio, apie 35-45 proc. studentų už kursus moka dalimis.
„Kalbant apie įsidarbinimo galimybes, jos priklauso nuo pasirinktos kursų programos. Tačiau būna, kad žmogus dar besimokydamas atranda praktikos vietą, kurioje lieka dirbti. Kiti jau baigę kursus įsidarbina ar atlieka praktiką.
Tai labai individualu, priklauso nuo kiekvieno studento. Tačiau, mūsų žiniomis, visi studentai, pasirinkę IT sritį, sėkmingai įsidarbina. Be to, mokymo programos sudarytos remiantis konkrečių įmonių poreikiais“, – pažymėjo Š. Dignaitis.
Kada kursus finansuoja Užimtumo tarnyba?
Užimtumo tarnybos duomenimis, profesinio mokymo priemonėje 2019 m. dalyvavo 8263 asmenų, 2020 m. pirmąjį pusmetį – 4510.
Žmonės, kurie keitė kvalifikaciją, pernai dažniausiai rinkosi vairuotojo, slaugytojo padėjėjo, apskaitininko, virėjo, krautuvų vairuotojo mokymo programas.
Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė pastebėjo, kad panašios tendencijos išliko ir 2020 m. pirmąjį pusmetį.
„Populiariausios buvo vairuotojo, apskaitininko ir kasininko, slaugytojo padėjėjo, virėjo, sandėlio operatoriaus profesijos.
Kalbant apie persikvalifikavimo kursų kainas, šios yra labai įvairios. Kaina gali svyruoti nuo 31,57 euro iki beveik 4 tūkst. eurų. Užimtumo tarnyba kompensuoja iki 2822,55 euro kvalifikacijai ir iki 1414,31 euro kompetencijai įgyti. Jeigu mokymo programos kaina viršija šias „lubas, besimokantis asmuo arba jo darbdavys gali prisidėti“, – aiškino specialistė.
Anot jos, brangiausiai žmonėms atsieina mechanikos ir metalo darbų, statybos inžinerijos, terapijos ir reabilitacijos, viešbučių ir maitinimo paslaugų, medicinos diagnostikos ir gydymo technologijų, finansų, bankininkystės kursai.
„Tačiau finansavimą gauna ne visi norintys ir darbo ieškantys asmenys. Pretendentai mokytis yra atrenkami pagal tam tikrus kriterijus. Asmenys turi rinktis profesijas, kurios yra įtrauktos į Užimtumo tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta sąrašą.
Taip pat žmonės, pageidaujantys sudaryti trišales sutartis, su Užimtumo tarnyba, mokymo įstaiga ir įmone, kurioje ketina darbintis.
Tuo atveju, kai atrankos metu yra daugiau asmenų, atitinkančių nustatytus kriterijus, nei turima lėšų. Pirmenybė teikiama žmonėms, kurie dar niekada nedalyvavo priemonėse ir ilgesnį laiką yra registruoti Užimtumo tarnyboje“, – komentavo M. Jankauskienė.
Anot jos Užimtumo tarnybai 2019 m. vidutinės profesinio mokymo išlaidos vienam asmeniui siekė 1662,7 euro, o šiemet pirmąjį pusmetį – 1345,6 euro.
