Kitų metų „Sodros“ biudžeto projekte numatyta, kad šių išmokų gavėjų skaičius kitąmet sumažės. Tačiau pačios išmokos padidės daugiau kaip dešimtadaliu, o vidutinė nedarbo išmoka sieks 525 eurus.
Nedarbo išmokos ir įmokos
Nedarbo draudimo įmokų tarifas daugelį metų nesikeičia ir siekia 1,31 proc. darbuotojo algos.
Jeigu žmogus uždirba, pavyzdžiui, 2 tūkst. eurų, tai darbdavys už jį kas mėnesį „Sodrai“ sumoka po 26,2 euro įmokų.
Planuojama, kad kitais metais nedarbo socialiniam draudimo pajamos sieks 475 mln. eurų, o išlaidos – 497 mln. eurų. Jeigu išlaidos iš tikrųjų viršys pajamas, deficitas bus dengiamas iš kitų draudimo rūšių pajamų – pavyzdžiui, pensijų, ligos ar motinystės.
Kitų metų planuojamos nedarbo draudimo išlaidos bus 36,7 mln. eurų arba 8 proc. didesnės, nei laukiama šiemet.
Taip yra dėl to, kad didės minimalioji mėnesinė alga ir vidutinis darbo užmokestis, su kuriais yra susietas nedarbo išmokų dydis.
Prognozuojama, kad nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičius kitąmet bus 78,9 tūkst. Tai yra 2,3 tūkst. mažesnis nei 2024 m.
Vidutinė nedarbo išmoka turėtų padidėti 52,5 euro arba 11,1 proc. – nuo 473 eurų iki 525,5 euro, nurodoma biudžeto projekto aiškinamajame rašte.
Kaip skaičiuojama nedarbo išmoka
„Sodra“ primena, kad nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovi ir kintama.
Dabar pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 215,01 euro, t. y. 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimaliosios mėnesinės algos (MMA): 924 Eur x 23,27 proc. = 215,01 euro.
Kitąmet MMA didėja iki 1038 euro, tad pastovioji išmokos dalis kils iki 241,54 euro (1038 Eur x 23,27 proc.).
Nedarbo išmokos kintama dalis priklauso nuo kiekvieno darbuotojo turėtų pajamų.
Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio statuso įgijimo dienos.
Kintama mėnesinė išmokos dalis pagal mokėjimo mėnesius: pirmą – trečią nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį – 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų; ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 proc., o septintą – devintą mėnesį – 23,27 proc.
Rugsėjo mėnesio registruotas nedarbas Lietuvoje siekė 8,7 proc. Tokia darbingo amžiaus gyventojų dalis nedirbo.