Kaip jau skelbta, šalies vadovas siūlo kai kurioms gyventojų grupėms skirti vienkartines 100 eurų dydžio išmokas.
Be to, siūlo 50 eurų didinti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD). Mažiausias algas gaunantiems darbuotojams pajamos į rankas dėl to padidėtų apie 10 eurų per mėnesį.
Ekonomistai pastebi, kad įgyvendinus tokias priemones padidėtų valstybės biudžeto išlaidos ir sumažėtų pajamos. Kitaip tariant, išaugtų jo deficitas, kuriam dengti reikėtų skolintis pinigų.
Prezidento patarėja Irena Segelovičienė sakė, kad G. Nausėda atitinkamus įstatymų projektus Seimui pateikė trečiadienį.
„Šiandien prezidentas teikia dviejų įstatymų pakeitimus Seimui ir tikisi, kad kitą savaitę neeilinėje Seimo sesijoje jau galėsime pradėti diskutuoti su sprendimų priėmėjais šitą klausimą“, – žurnalistams kalbėjo ji.
Patarėja neigė kritiką, kad vienkartinės išmokos ir NPD pakėlimas dar labiau nepakurstys infliacijos.
„Mes manome, kad rizikos didėti infliacijai dėl prezidento siūlomų priemonių, nėra“, – paklausta, ar naujos priemonės dar labiau nepaskatins infliacijos, kalbėjo I. Segelovičienė.
Pasak jos, jau anksčiau buvo mokėtos vienkartinės išmokos, tačiau tai esą nepaskatino didesnės infliacijos, kuri labiau esą priklauso nuo energetinių išteklių kainos.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad prezidento siūlomos vienkartinės išmokos daliai gyventojų gali dar labiau „įpūsti infliacijos malūną“, tačiau I. Segalovičienė teigė tokių rizikų neįžvelgianti.
„Jei pasižiūrėtume į infliacijos struktūrą, tai ji yra būtent sąlygota tam tikrų sąnaudų augimo, medžiagų ir taip toliau, tai nėra grynoji vartojimo infliacija. Pernai, kai iš tiesų buvo vykdoma aktyvi anticiklinė politika suteikiant žmonėms pagalbos priemones, matėme, kad infliacija neaugo taip sparčiai ir dabartinė infliacija yra kitokio pobūdžio, jos kilmė ne iš vartojimo, ir rizikos šitam klausimui nėra“, – teigė prezidento patarėja.
Anot jos, šiuo metu svarbiausia taikyti fokusuotą socialinę politiką infliacijos pasekmėms mažinti.
Lietuvos profesinių sąjungos konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad jos atstovaujama organizacija pritaria NPD didinimui.
Tačiau vien prezidento iniciatyvos esą nepakaks, prie jų turėtų prisijungti ir Vyriausybė.
Be to, I. Ruginienė sakė, kad Seimas turėtų grįžti prie pamiršto klausimo – didesnio nedarbinių pajamų apmokestinimo.
Ji piktinosi darbdavių esą paskleistu mitu, kad didinami atlyginimai augina kainas.
„Baikime manipuliuoti tuo, kad didesni atlyginimai didina infliaciją“, – kalbėjo I. Ruginienė ir patikino, kad infliacijoje algos sudaro mažą dedamąją dalį.
Profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknius teigiamai vertino prezidento iniciatyvą didinti NPD, nes panašios ankstesnės iniciatyvos visiškai pasiteisino.
Statistikos departamentas skelbia, kad išankstinis metinės infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal suderintąjį vartotojų kainų indeksą, sausį sudarė 12,2 proc.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.
Infliacijos rodiklis parodo, kiek vidutiniškai padidėjo skirtingų prekių ir paslaugų kainos. Kai žmogus gauna fiksuotas pajamas, dėl išaugusių kainų jis gali nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų.
