„Kilo šaršalas lygioje vietoje, niekas nei planavo, nei planuoja, nei planuos bent jau įžvelgiamoje perspektyvoje svarstyti rimtai tokį klausimą“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė prezidentas.
„Šiandien Lietuvoje turime pernelyg trumpą gyvenimo trukmę, pernelyg trumpą sveiko gyvenimo amžių ir yra visiškai nemoralu svarstyti šitokius klausimus, nes, mano įsitikinimu, socialinio draudimo fondas nėra savitikslis dalykas, į kurį norime sukaupti kiek galima daugiau pinigų“, – pridūrė jis.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį taip pat teigė, jog poreikio kalbėti apie pensijos amžiaus didinimą nėra.
Lietuvoje tiek vyrų, tiek moterų pensijos amžius ilgėja palaipsniui ir 65 metus pasieks 2026 metais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra sakiusi, kad šiuo metu šio amžiaus didinimo klausimo nesvarstanti.
Prastėjant Lietuvos demografinei situacijai, Europos Komisijos (EK) skaičiavimu, ateityje mažės darbingo amžiaus žmonių, galinčių išlaikyti pensininkus, todėl galimas sprendimo būdas – ilginti pensinį amžių, kuris, specialistų skaičiavimu, turėtų siekti 72 metus.
Reikia atlikti pensijų reformos auditą
G. Nausėda sako, kad reikėtų atlikti prieš penkerius metus priimtos pensijų reformos auditą, įvertinti rezultatus ir tik tuomet svarstyti, ar reikia kokių nors sistemos pokyčių.
Taip jis ketvirtadienį teigė po to, kai viešojoje erdvėje kilo diskusijų ir pasipiktinimo dėl automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą.
„Manau, ką reikėtų padaryti – ne pulti svarstyti, ką kitaip ir naujai būtų galima išrasti, bet turime, pirmiausia, atlikti tam tikrą analizę, auditą, kokie yra šios reformos rezultatai, kiek jie atitinka tuos lūkesčius, kurie buvo įdėti į šią reformą ir tada atlikti tam tikras korekcijas, jeigu tai pasirodys reikalinga“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį teigė prezidentas.
Jis taip pat kalbėjo, kad „daug kartų keistos sistemos rezultatas nėra toks, kuriuo galima didžiuotis“.
„Pensijų reforma nėra dalykas, kurį nuolat turime per daug negalvoję tobulinti, kažką keisti. Turime vieną kartą sustoti, įsivertinti ir tik tada daryti kitą žingsnį, nes tai sistema, kurią reformavome labai daug kartų ir kol kas rezultatas nėra toks, kuriuo galėtume labai didžiuotis“, – sakė prezidentas.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, antros pakopos pensijų fondų turto vidutinė svertinė grąža pernai buvo neigiama ir siekė minus 13,8 procento. Tačiau rinkos ekspertai sako, kad po nuosmukio visada būna augimas.
Antros pakopos pensijų sistemoje dalyvauja apie 1,4 mln. dirbančių žmonių.
