„Artimiausio laikotarpio ekonomikos prognozės rodo, kad turime ir vėl pasiraitoti rankoves bei ieškoti naujų būdų investicijoms į ekonomiką paskatinti“, – išplatintame pranešime cituojamas šalies vadovas.
Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad visos investicijos ekonomikoje pernai augo 9 proc., o vien ES struktūrinių fondų ir „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšų įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus projektams skirta 1 mlrd. 355 mln. eurų. Tai buvo didžiausia išmokėta suma investicijoms per pastarąjį dešimtmetį. Vis dėlto šiais metais prognozuojama, kad bendras investicijų augimas pasieks mažiau nei 4 proc., o bendrasis vidaus produktas (BVP) augs kiek mažiau nei 2 proc.
Nausėda: tokio ekonomikos augimo nepakanka
Pasak prezidento, tokio ekonomikos augimo nepakanka, norint ir toliau sėkmingai didinti perskirstymo per BVP lygį, kaip tai pavyko pasiekti laikotarpiu nuo 2019 metų, kai jis išaugo nuo 30 iki 33 proc. BVP.
Diskusijos Radviliškyje metu aptartos inovatyvios investicijų skatinimo idėjos, kaip finansavimą infrastruktūrai didinančios specialiosios obligacijos, padengtos investicinių projektų pinigų srautais, ir Prancūzijoje populiari taupomųjų sąskaitų gyventojams priemonė „Livret A“, padedanti dalį bankuose laikomų lėšų pritraukti prie infrastruktūros projektų finansavimo.
Taip pat buvo diskutuojama apie valstybės garantijų, kaip instrumento, potencialą ir pažangesnės viešojo ir privataus sektorių partnerystės, paremtos teisingu rizikos pasidalijimu tarp šių sektorių vystant infrastruktūros projektus, galimybę.
„Turime aibę ekonomiškai reikšmingų projektų, tokių kaip europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ atkarpa Kaunas–Vilnius, Klaipėdos pietinio jūrų uosto plėtra, atsinaujinančios energetikos infrastruktūros projektai ir gamybinių pajėgumų plėtra apdirbamojoje gamyboje bei augančioje gynybos industrijoje. Visas šias ir panašias ekonomines galimybes vienija bendras iššūkis – palankios prieigos prie finansavimo šaltinių stoka“, – akcentavo G. Nausėda.
Susitikime Radviliškyje, kuriame dalyvavo Vyriausybės ir vietos valdžios atstovai, privataus ir viešojo sektorių ekonomikos ekspertai bei Radviliškio verslo bendruomenė, taip pat aptartas anticiklinio pobūdžio nacionalinės plėtros įstaigos vaidmuo ekonominio sulėtėjimo fazėje, pranešė Prezidentūra.
