Taip šalies vadovas kalbėjo po susitikimo su Vyriausybės nariais, atsakingais už didžiausio europinio finansavimo sritis.
„Mes turime būti pasirengę prasmingai investuoti lėšas į didžiausią pridėtinę vertę ateityje kursiančius sektorius“, – pranešime sakė G. Nausėda.
„Naujos investicijos turi ne tik palengvinti išėjimą iš dabartinės ekonominės krizės, bet ir kilstelėti Lietuvą į kitą išsivystymo ir našumo lygmenį, užtikrinti didesnes gyventojų pajamas. Tai yra būtina kuriant gerovės valstybę“, – kalbėjo jis.
Anot prezidento, valdžios institucijos turi ne tik aktyviai derėtis dėl geriausio įmanomo finansinio paketo, bet ir jau dabar planuoti pagrindines europinių investicijų kryptis ir visapusiškai pasirengti efektyviam investavimo procesui.
Pasak šalies vadovo, Lietuvos prioritetai yra švietimo ir sveikatos apsaugos reformos, skaitmenizacija, prisitaikymas prie klimato kaitos, mokslo ir inovacijų plėtra, pramonės stiprinimas, integracija į ES vidaus rinką, ypač įgyvendinant infrastruktūros projektus ir stiprinant pozicijas globaliose tiekimo bei gamybos grandinėse.
Jo teigimu, Lietuvai reikia aktyviau išnaudoti horizontalias ES programas, tokias kaip „Europos horizontas“, taip pat naujai kuriamus instrumentus, kuriais pritraukiamos privačios lėšos, ir instrumentus, kurie turi padidinti atsparumą ateities krizėms.
Susitikimo metu taip pat dabartinė derybų dėl ES daugiametės finansinės programos padėtis. Šalies vadovas pabrėžė, kad naujų galimybių Lietuvai siūlo naujas laikinas Europos gaivinimo fondas, iš kurio Lietuva iki 2024 metų gali tikėtis 3,908 mlrd. eurų dotacijų ir, esant poreikiui, 2,059 mlrd. eurų paskolos.
Susitikime dalyvavo finansų, žemės ūkio, aplinkos, energetikos, ekonomikos ir inovacijų, švietimo ir mokslo, užsienio reikalų ministrai.
Susitikimas surengtas artėjant naujam derybų dėl ES daugiametės finansinės programos raundui birželio 19 dieną Europos Vadovų Taryboje.
