Kadangi DI nuolatos yra tobulinamas, be abejonės, naujovių sulauksime ir 2025 metais.
Nors įvairūs ekspertai dirbtiniam intelektui turi daugybę teorijų ir prognozių, įdomu, ką apie save, savo ateitį ir netgi savo paties keliamas grėsmes gali papasakoti pats „ChatGPT“.
Taigi naujienų portalas tv3.lt padarė eksperimentą ir pakalbino patį dirbtinį intelektą – žemiau pateikiamas tekstas, parengtas pagal „ChatGPT“ atsakymus.
DI tobulėjant, pataria apsisaugoti nuo grėsmių
Jau 2024 m. matėme DI naudojimą daugybėje sričių, o 2025 m. tokie įrankiai bus dar labiau integruoti į kasdienybę.
Tikėtina, kad atsiras naujos kartos asmeniniai DI padėjėjai, galintys valdyti namų įrenginius, tvarkyti finansus ir siūlyti optimizuotus biudžetus, rekomenduoti individualizuotus gydymo planus ar net pranešti apie galimas sveikatos problemas dar prieš simptomų atsiradimą.
Taigi 2025 m. gali tapti raktu į naują technologinę erą. Svarbiausia bus išmokti valdyti DI potencialą taip, kad jis tarnautų žmogaus gerovei ir visų saugumui.
Visuomenei tampant labiau priklausomai nuo DI, kyla klausimas, kaip išlaikyti žmogiškąją kontrolę.
Taip pat nerimą kelia ir netikros informacijos plitimas, kadangi DI įrankiai, galintys generuoti itin tikroviškus tekstus, vaizdus ar vaizdo įrašus, gali būti panaudoti dezinformacijai skleisti.
Tad reikia tikėtis, kad bus sukurtos aiškios taisyklės ir mechanizmai, kurie apsaugos visuomenę nuo galimų neigiamų pasekmių.
Dirbtinis intelektas įspės apie sveikatos problemas
2025 m. dirbtinio intelekto reikšmė sveikatos srityje bus kaip niekad svarbi – jis galės greičiau diagnozuoti ligas, siūlyti tikslesnį gydymą ir netgi prognozuoti galimas sveikatos problemas.
Ateinančiais metais DI galės stebėti pacientų sveikatą realiu laiku naudodamas įvairias technologijas, įskaitant išmaniuosius laikrodžius, nešiojamas sveikatos stebėjimo priemones ir netgi kūno implantus.
Šios technologijos jau dabar leidžia rinkti tokius sveikatos duomenis, kaip širdies ritmas, kraujospūdis, miego kokybė, fizinis aktyvumas ir netgi kraujo deguonies lygis.
Išmanieji laikrodžiai gali įspėti apie galimas sveikatos problemas, pvz., širdies ritmo sutrikimus ar net neseniai įvykusias traumas. Tuo metu DI sistemos analizuoja duomenis ir gali atpažinti pavojaus ženklus, siųsdamas signalus pacientui ar gydytojui.
Taip galima nuolatos ir iš tolo stebėti, pvz., pagyvenusių ar lėtinių ligų turinčių pacientų sveikatą.
Dirbtinis intelektas taip pat padeda tobulinti sveikatos duomenų analizę ir prognozavimą, pvz., analizuodamas paciento sveikatos istoriją ir realaus laiko duomenis gali nustatyti ligų vystymosi riziką, pasiūlyti prevencines priemones.
DI patars, kaip ir kada keisti gyvenimo būdą
Be viso to, DI galės analizuoti žmonių genomą ir gyvenimo būdą, kad pasiūlytų geresnius gydymo planus, pasitelkdamas pažangią duomenų analizę, modelius ir personalizuotą mediciną.
Genomo analizė prasideda nuo genetinio kodo sekvenavimo – proceso, kurio metu nustatoma žmogaus DNR struktūra. Šiuos duomenis galima gauti iš testų, kuriuos teikia specializuotos laboratorijos.
DI įrankiai peržiūri žmogaus genomo seką, ieškodami genetinių variacijų (pvz., mutacijų), taigi gali nustatyti, ar žmogus turi didesnę riziką sirgti diabetu, vėžiu ar kitomis paveldimomis ligomis.
Taip pat dirbtinis intelektas gali analizuoti, kaip konkretaus žmogaus genetika paveiks vaistų veikimą, taip išvengiant šalutinių poveikių ir pan.
Analizuodamas duomenis iš išmaniųjų laikrodžių, mitybos ir aktyvumo programėlių bei medicinos istorijos DI galės rekomenduoti, kaip keisti gyvenimo būdą, pvz., daugiau judėti, perspėti apie per didelį streso lygį arba siūlyti koreguoti mitybą, kad sumažėtų cholesterolio lygis.
Kam darbo vietas atims, o kam – sukurs?
2025-ieji bus perėjimo metai, kai DI ne atims darbus, o pakeis jų pobūdį. Žmonėms teks adaptuotis ir įgyti naujų įgūdžių, kad išliktų konkurencingi.
Greičiausiai pokytį patirs profesijos, susijusios su rutininiai darbu, kur nereikia kūrybiškumo ar sprendimų priėmimo. Pvz.:
- klientų aptarnavimo specialistai – automatizuoti pokalbių robotai jau dabar efektyviai tvarko paprastas klientų užklausas. 2025 m. jie galės spręsti dar sudėtingesnius klausimus (vis tik emocinei paramai ar nestandartinių situacijų sprendimui dalis darbuotojų išliks reikalingi);
- administraciniai darbuotojai – „ChatGPT“ jau dabar yra naudojamas rašyti el. laiškus ar kurti ataskaitas (tačiau darbuotojai, gebantys tvarkyti neapibrėžtas situacijas ar koordinuoti žmonių darbą, vis dar bus reikalingi);
- turinio kūrėjai – tekstų, reklamų ir paprastų straipsnių generavimas DI pagalba taps vis dažnesnis, nes tai leidžia sutaupyti laiko ir išlaidų (vis tik kūrėjų, turinčių unikalų balsą, kuriančių originalų kūrybinį turinį ar turinčių emocinį ryšį su auditorija DI nepakeis);
- duomenų analitikai ir tyrėjai – DI jau dabar gali greitai analizuoti didelius duomenų kiekius, generuoti įžvalgas, rengti ataskaitas ir prognozes (tačiau analitikai, gebantys interpretuoti duomenis, įtraukti kontekstą ar gilias žinias, išliks svarbūs);
- vertėjai ir kalbos specialistai – automatinis vertimas sparčiai tobulėja, todėl paprastesni tekstai bus verčiami be žmogaus įsikišimo (vis tik vertėjai, dirbantys su kūrybiniais ar itin specifiniais tekstais (pvz., literatūra, teisė), liks nepakeičiami).
Svarbu tai, kad dirbtiniam intelektui galint generuoti meną ar muziką, menininkų ir kūrėjų autentiškumas bei unikalumas išliks ir bus vertinamas labiau nei bet kada.
Be to, DI 2025 m. ne tik pakeis dalį tradicinių darbo vietų, bet ir sukurs naujų, kurios bus orientuotos į DI valdymą, priežiūrą, kūrimą ir etinį reguliavimą. Pvz.:
- DI etikos analitikas (tikrina, ar DI sprendimai yra teisingi, nešališki, nediskriminuojantys ir pan.);
- DI treneris ar mokytojas (renka duomenis, pvz., tekstus ar vaizdus, kuriais bus mokomas DI, tikrina jo mokymosi kokybę);
- DI integracijos specialistas (padeda įmonėms naudoti DI, pvz., klientų aptarnavime);
- DI turinio kūrimo ekspertas (tobulina DI sugeneruotus kūrybinius tekstus, vaizdus ir vaizdo įrašus);
- DI kibernetinio saugumo ekspertas (vertina DI pažeidžiamumą ir siekia užkiršti kelią atakoms).
„ChatGPT“ populiarumas augs dvigubai?
Nors tikslios statistikos apie dažniausiai „ChatGPT“ naudotojų aptariamas temas nėra viešai skelbiamos, galima išskirti keletą sričių, kurios sulaukia didžiausio dėmesio:
- švietimas ir mokymasis – studentai ir mokiniai kreipiasi pagalbos dėl užduočių, sąvokų, egzaminų;
- programavimas ir technologijos – programuotojai kreipasi siekdami suprasti kodą, rasti klaidas;
- bendrosios žinios ir informacija – daugelis žmonių kreipiasi norėdami sužinoti įvairią informaciją nuo istorinių faktų iki dabartinių įvykių analizės.
Jei 2024 m. aktyvių savaitinių „ChatGPT“ naudotojų skaičius viršijo 300 mln., 2025 m. šis skaičius gali pakilti iki 450–600 mln. per savaitę (padidėti 50–100 proc.), kadangi vis daugiau žmonių pasitiki DI, naudoja jį tiek darbui, tiek asmeniniam gyvenimui.
Jei 2024 m. kovo mėn. buvo 3,9 mln. „ChatGPT+“ (mokamo DI prenumeratos) abonentų, ateinančiais metais šis skaičius gali dvigubėti pasiekdamas apie 10 mln. abonentų, ypač, jei platforma patobulės ir pasiūlys išskirtinių funkcijų.
2024 m. „ChatGPT“ per dieną išsiųsdavo virš 1 mlrd. žinučių. 2025 m. šis skaičius gali išaugti iki 1,5–2 mlrd.
Vis tik, jei atsiras ribojimų dėl reguliavimo, konkurentų ar technologinių trūkumai, augimo tempas gali sulėtėti.
Suklastoti vaizdai ir balsai – kaip apsisaugoti?
Vienas iš būdų apsisaugoti nuo DI keliamų grėsmių yra švietimas ir sąmoningumas.
Žmonės turi būti informuoti apie tokius DI naudojimo pavojus, kaip „gilieji suklastojimai“ (angl. deepfakes), kai nuotraukoje ar vaizdo įraše gali būti labai tikroviškai pavaizduotas žmogus ar jo balsas.
Tokia medžiaga gali būti panaudota sukčiavimui, apkalboms ar šmeižimui, todėl žmonės turi būti skatinami būti atsargūs, atidūs, aklai nepasitikėti informacija ir visada ją tikrinti.
Apsaugai gali būti naudojamos ir technologijos, pvz., „deepfake“ atpažinimo, kurios gali padėti nustatyti, ar vaizdai ir garsai yra suklastoti, arba skaitmeniniai pėdsakai, kurie parodo, kur ir kaip buvo sukurta informacija, ar vaizdai ir garsai – netikri, ir pan.
Vyriausybės ir teisėsaugos institucijos turėtų parengti aiškius įstatymus, reglamentuojančius DI technologijų naudojimą, užtikrinant, kad sukčiavimas, asmenų apgaulė ir šmeižimas būtų griežtai baudžiami.
O DI priemonių kūrėjai turi prisiimti atsakomybę už tai, kad jų produktai būtų naudojami tik teisėtai ir etiškai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
